Prieš metus, gruodžio 8-ąją, Baraginėje buvo susirinkę visų penkių Lietuvos regionų bendruomenių, kurioms buvo patikėta nešti 2024-ųjų Mažosios kultūros sostinės vėliavą, atstovai. Taip Suvalkijoje (Sūduvoje) baigėsi Baraginės, kaip Mažosios kultūros sostinės, metai, o estafetė buvo perduota Višakio Rūdai…
Laikas bėga greitai. Sekmadienį, gruodžio 8-ąją, šventiškai išpuoštoje Višakio Rūdoje buvo daug šurmulio. Į jau paskutinį Mažosios kultūros sostinės renginį, be saviškių, susirinko nemažai svečių. Organizatoriams, žinia, smagu, kad žmonės kviečiami atėjo, suvažiavo – reiškia, tai, kas vyko per metus, jiems patiko, tad nenorėjo praleisti ir paskutinio akcento. Bet tuo pat metu ir rūpestis: kultūros namų salė tokia pat, kaip ir prieš kelis dešimtmečius, tad sutalpinti daugiau nei porą šimtų žmonių sudėtinga. Bet – svarbiausia šiluma ir bendrystė, tai ir renginio esmė, o susibūrimo tikslas – prisiminti, priminti ir padėkoti.
Po smagių kapelos „Šaltinėlis“ (vadovas Valdas Pečkys) melodijų su nostalgišku atodūsiu „Ach, kaip bėga metais…“ į salę „atitekėjo“ Judrė – upelis, vietos žmones džiuginantis ir visa, kas čia vyksta, atidžiai stebintis. O matė per besibaigiančius metus daug įdomybių, gražių dalykų ir nutarė pasidalinti įspūdžiais su Višakiu: abiejų upelių santakoje ir įsikūrusi Višakio Rūda.
Tad kaipgi jie be tikrosios Rūdos – be jos nei šios gyvenvietės veikiausiai nebūtų buvę… Visi trys jie ir prisiminė ir kitiems priminė po Lietuvos mažosios kultūros sostinės vėliava vykusius darbus bei šventes. Buvo čia susirinkę poetai ir dailininkai, medžio skulptoriai, atsirado jaukus kampelis, kviečiantis „sugrįžti į tėvų namus“, vyko daug vertingų edukacijų, susitikimų – o kur dar koncertai, nuaidėję upelių pakrantėmis tolyn ir nešdami žinią apie Višakio Rūdą…
Nors kasmet daugybę žmonių sutraukia Šv. Baltramiejaus atlaidai, bet šiemet jie buvo ypatingi: jų metu iškilmingai pristatyti Višakio Rūdos herbas ir vėliava. Link šito eita ilgai ir pasiekta bendrų pastangų dėka.
Nelengva būtų suminėti didesnius ir mažesnius vyksmus – buvusius ir dar būsimus, nes „kaip gali pasibaigti kultūra?“ Tai retorinis klausimas, kuriuo savo pasakojimus baigė Judrė, Višakis ir Rūda. Juos pratęsė Višakio Rūdos bendruomenės pirmininkė Loreta Matusevičienė. (Priminsime, kad Mažųjų kultūros sostinių projektą inicijavo ir tęsia Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga, tad bendruomenėms ir tenka didžiausia atsakomybė.)
Ji prisiminė pradžią, kai atrodė, kad „tik imame ir darome“, o realybė buvo ne tokia lengva. Tačiau padėjo ir prisidėjo daug žmonių ir organizacijų: bažnyčioje buvo rengiamos parodos, biblioteka padėjo organizuoti literatūrinius renginius, Kazlų Rūdos kultūros centras rėmė prireikus techninės ar kitos pagalbos, kaimynai iš Jankų bei kitur irgi ne vien į šventes atvykdavo…
„Labai daug žmonių prisidėjo materialiai bei savo darbais – visiems esu dėkinga.“ Pirmininkė apdovanojo Višakio Rūdos bendruomenės padėkomis bei simbolinėmis dovanėlėmis daug padėjusias įstaigas, UAB „Riktus“ ir „Rimavita“, „Ginalo“ įmonę bei žmones, daugiausia prisidėjusius prie projekto „Mažoji Lietuvos kultūros sostinė“ įgyvendinimo.
Organizatorius bei visus Višakio Rūdos žmones su švente, gražiai baigiančia metus, pasveikino Seimo narys Darius Jakavičius, linkėdamas tęsti tai, kas pradėta. Beje, buvęs Šakių rajono vicemeras sakė apsidžiaugęs, kad kitais metais mūsų regiono Mažąja kultūros sostine bus Kudirkos Naumiestis (Šakių r.), regalijos Dubingiuose įteiktos prieš dieną…
Kazlų Rūdos mero Manto Varaškos sveikinimus perdavusi vicemerė Virginija Mitrikevičienė dėkojo už tai, kad prieš metus bendruomenė prisiėmė atsakomybę ir sėkmingai susitvarkė su nelengvomis užduotimis, linkėjo tęsti darbus. Kultūros darbuotoja Birutė Kerušauskienė, dalyvavusi įvairiose veiklose, sveikino bendruomenę ir akcentavo, kad tokie darbai duoda rezultatą tik bendrai dirbant.
Kita renginio dalis – svečių pasirodymai. Koncertą dovanojo Rūta Ščiogolevaitė, o Linas Adomaitis visus pakvietė į lauką: gruodžio tamsą nušvietė ant bažnyčios žaidžiančios projekcijos, skambėjo muzika.
Komentarai nepriimami.