Į redakciją kreipėsi viename Marijampolės sav. kaimų gyvenanti Z. S., kurią pusę metų už nosies vedžioja baldų gamyba besiverčianti vilniečių bendrovė. Visą laiką optimistiškai į gyvenimą žiūrėjusi moteris sako niekada nemaniusi, kad skambiais vardais pasivadinusios įmonės gali taip šaipytis iš žmonių.
Nauja spinta, atrodė, ranka pasiekiama…
Nors sakoma, kad iš svetimų klaidų nepasimokysi, bet Z. S. visgi sutiko papasakoti jai nutikusią situaciją, kad atkreiptų kitų, tokių pat naivių, kaip ji, žmonių dėmesį.
– Viskas prasidėjo dar balandžio mėnesį. Bedarydama pavasarinę drabužių „reviziją“ supratau, kad laikas įsigyti naują spintą. Ir ne bet kokią standartinę, o tokią, kuri gražiai derėtų kambaryje ir kurioje tvarkingai galėčiau sudėti, sukabinti drabužius.
Laikraštyje radau skelbimą, kad gaminami baldai. Paskambinu nurodytu numeriu. Balsas kitame laido gale prižadėjo nedelsiant atvažiuoti, apžiūrėti, pamatuoti ir pagaminti. Tiesą sakant, net nepaklausiau, iš kur jie atvažiuos, svarbu, kad nedels. Deja, tas „nedelsiant“ užtruko beveik mėnesį. Atvažiavo gegužės 21 d. Matavo moteris, jai padėjo vyras. Išrašė kvitus, paėmė pinigus. Dar paklausė, kiek galiu avanso mokėti. Visa laimė, kad padaviau tik 260 eurų, nors galėjau ir visus 880 eurų – tiek paskaičiavo už pagamintą spintą – sumokėti, – pasakojo Z. S.
Sunerimo sužinojusi, kad užsakovai ne vietiniai
Atlikę matavimus, aptarę dizainą ir paėmę avansą baldininkai išvažiavo. Atidžiau perskaičiusi paliktus popierius, moteris pamatė, kad sutartį pasirašė su UAB „Solutions and innovations“, registruota Vilniuje.
– Jau tuomet pagalvojau, kad jeigu būčiau žinojusi, jog gamintojai ne vietiniai, o iš taip toli, būčiau nesikvietusi ir neužsisakiusi. Kas juos sugaudys, jeigu ką?
Visgi perskaičius sutartį moteris nusiramino. Mat paslaugų teikėjas įsipareigojo „tinkamai teikti paslaugas, pagal su klientu suderintus reikalavimus“, o be svarbios priežasties nesuteikus paslaugų, sutartis nutraukiama ir „klientui ne vėliau kaip per 15 dienų nuo paslaugų teikimo pradžios datos (atsisakymo atveju – ne vėliau kaip per 3 dienas nuo atsisakymo dienos) grąžina visas sumokėtas sumas“.
Taigi patikėjusi sutartimi Z. S. nekantriai laukė liepos 15 dienos ir tądien žadėtos pristatyti spintos.
Vietoj spintos – atsikalbinėjimai
Deja, liepos 15-ąją vilniškiai nepasirodė. Palaukusi savaitę, Z. S. pradėjo skambinti į UAB „Solutions and innovations“.
– Atsiliepdavo tai vyriškas balsas, tai moteriškas. Iš pradžių žadėjo: „Padarysim, laukit.“ Paskui visai neatsiliepdavo. Supratau, kad spintos jau nėra ko tikėtis. Susiradau visai netoli gyvenantį meistrą, kuris per dvi savaites pagamino puikią spintą. Ir dar 200 pigiau sumokėjau – 680 eurų, – džiaugiasi gaminiu moteris.
Tačiau ji nenuleido rankų ir vis skambino į Vilnių.
– Atsiliepia ir vis žada perskambinti: tai nėra buhalterės, tai direktoriaus. Vėliau ir vėl neatsiliepė. Ir taip porą mėnesių. Galiausiai pasakė: „Laukit laiško.“ Kokio laiško? – galvoju. Man ne laiško reikia, o savo pinigų – 260 eurų.
Pinigų kaip nėra, taip nėra
Spalio pradžioje moteris iš tikrųjų gavo registruotą laišką, kurį pasirašė UAB „Solutions and innovations“ direktorius Tomas Apanavičius. Tai buvo „Pranešimas dėl netinkamai vykdytų įsipareigojimų ir sutarties-užsakymo nutraukimo“. Užsakovės atsiprašoma dėl sutarties neįvykdymo, paaiškintos aplinkybės, kurios „buvo esminės gaminant jūsų išsirinktą nestandartinių matmenų bei spalvinės gamos prekę su visu paslaugų paketu“, ir garantuojama, kad Z. S. besąlygiškai, pageidaujama forma, iki 2024 m. lapkričio 11 d. bus sugrąžintas įmokėtas avansas.
– Praėjo mėnuo, o pinigų kaip nėra, taip nėra. Ko vertas jų atsiprašymas? Juk tai paprasčiausias pasityčiojimas iš žmogaus. Pirmiausia jie priima užsakymą nestandartiniams baldams, kurių, kaip paaiškino vėliau, net negali pagaminti, bet avansą paima, o paskui atsikalbinėja, meluoja, – kalba moteris, nenusiteikusi „dovanoti“ savo pinigų.
Pagalbos ji žada kreiptis į teisininkus, Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, bet labiausiai savo atviru pasakojimu sako norinti įspėti žmones, kad nepasitikėtų nežinomais „auksaburniais“.
P. S. Reaguodama į Z. S. pasakojimą šių eilučių autorė taip pat bandė susisiekti su UAB „Solutions and innovations“. Deja, į „Suvalkiečio“ el. laišką, išsiųstą lapkričio 11 d., atsakymo lig šiol nesulaukta. Į telefono skambučius tik iš kažkelinto karto atsiliepęs neprisistatęs vyriškas balsas paskubėjo pasakyti, kad direktoriaus nėra ir kad jis perskambins, bet niekas taip ir nepaskambino.
Po tokių akibrokštų belieka prisiminti skambią didžiojo kombinatoriaus Ostapo Benderio frazę: „Pirma kėdės, paskui pinigai“ ir ją „priimti už gryną pinigą“ – mokėti tik už tai, ką jau gavai…
Labai gaila tos moters. Tų apgavikų Lietuvoje daug.