Neseniai Marijampolės savivaldybės administracija pasidalino idėja Marijampolėje pastatyti paminklą grafienei Pranciškai Ščiukaitei-Butlerienei, kuri yra laikoma mūsų miesto įkūrėja. Būdama Prienų seniūne P. Butlerienė, rūpindamasi savo pavaldinių sielovada, į tuometę Starapolę pasikvietė pirmąjį marijonų vienuolį. Jos iniciatyva buvo pastatyta Šv. Kryžiaus medinė bažnyčia, o šalia – vienuolynas. Starapolė tapo svarbiu visos Užnemunės centru, vėliau pavadinta Marijampole.
Grafienė daug nusipelnė Marijampolei
Spėjama, kad P. Butlerienė gimė apie 1693 metus Gaižuvos dvare, Žemaitijoje, o mirė 1769 metais. Jos palaidojimo vieta nėra žinoma. Istorikai mano, kad tai gali būti Drohičino miestas Lenkijoje.
Prienų seniūnijos valdymą P. Butlerienė perėmė iš savo 1744 metais mirusio vyro. 1750 m. P. Butlerienės kvietimu į Starapolę atvyko pirmasis vienuolis marijonas čekas Adalbertas Vaitiekus Strachas. Grafienės paskirtame marijonams žemės sklype (tarp Šešupės ir Jevonio upelio) jos lėšomis pradėtas statyti medinis vienuolyno pastatas bei bažnyčia. Šios giminės valdymo laikotarpis 1782 metais mirus P. Butlerienės sūnui Mykolui Butleriui baigėsi.
…Legenda skelbia, kad grafienė ėjo Šešupės pakrante, kalbėdama rožinį. Ten, kur baigdavo vieną maldą, pasodindavo liepą, o kur baigė kalbėti visą rožinį, nutarė pastatyti bažnyčią. Tad toje vietoje dabar stūkso bažnyčia, o kelias pramintas Rožančkeliu. Istoriniai šaltiniai liudija, kad Kvietiškio dvare grafienė lankėsi ir nakvojo ne kartą, bet šis dvaras nebuvo jos rezidencija.
Apie grafienę sklando ir daugiau legendų, kurios iki šiol žavi tiek vietinius gyventojus, tiek turistus.
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos
augelis žino apie P. Butlerienės meilę katėms, tad Kačių kiemelis miesto centre yra dar viena šią meilę įprasminanti vieta, apie kurią girdėjo visa Lietuva. Kates įamžinančių ženklų mieste yra ir daugiau.
Atėjo laikas pastatyti paminklą P. Butlerienei
– Iš mūsų miesto Turizmo informacijos centro darbuotojų išgirsdavome, kad atvykę svečiai klausia, kur galima pamatyti miesto įkūrėjos paminklą? Mes pagerbėme Marijampolės burmistrus, vadovavusius miestui iki Antrojo pasaulinio karo, atidengdami atminimo lentą prie buvusios miesto rotušės, o dabar atėjo laikas ir miesto įkūrėjai. Manau, kad grafienė tikrai nusipelnė paminklo, tad pasiūlėme šią idėją ir toliau ją vystysime.
Manau, kad reikalinga platesnė diskusija, koks tas įamžinimas gali būti, kokią skulptūrą ir kurioje miesto vietoje reikėtų pastatyti. Planuojame, kad jau ateinančių metų sausio mėnesį surengsime konferenciją, kurioje visus šiuos klausimus ir aptarsime. Norisi išgirsti ir istorikų, architektų, turizmo specialistų nuomones bei pasiūlymus dėl P. Butlerienės atminimo įamžinimo. Po to būtų skelbiamas idėjos ir rangos darbų konkursas, – „Suvalkiečiui“ sakė Marijampolės savivaldybės vicemeras Artūras Visockis.
Pasak jo, ne vienas Lietuvos miestas yra įamžinęs svarbias vietos asmenybes. Puikus pavyzdys yra skulptūros grafams Tiškevičiams Palangoje, prie Kurhauzo. Marijampolėje yra nemažai vietų, susijusių su marijonų istorija, tad reikėtų padiskutuoti, kuri vieta tokiam paminklui būtų tinkamiausia. Skulptūros kūrimas būtų finansuojamas iš Savivaldybės biudžeto, o toks kūrinys miestą jau galėtų papuošti iki ateinančių metų pabaigos.
Į svarstymus reikia įtraukti visuomenę
Marijampolės šv. arkangelo Mykolo prokatedroje yra skulptoriaus Juliaus Narušio sukurtas P. Butlerienės horeljefas. Jis buvo atidengtas ir pašventintas 2008 metų vasarą, minint marijonų vienuolyno ir bažnyčios 250 metų įkūrimo jubiliejų. Buvusios Marijampolės kolegijos Kvietiškyje antrojo aukšto fojė galima išvysti ir miesto dailininkės Neringos Krivičienės sukurtą grafienės portretą.
Palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio muziejuje galima pamatyti ir originalų grafienės portretą, kurį nutapė dailininkas, marijonų vienuolis Pranciškus Nemirovskis, manoma, XVIII amžiaus šeštajame dešimtmetyje. Šis dailininkas sukūrė ir iki mūsų dienų neišlikusią medinę Švč. Mergelės Marijos statulą marijonų Šv. Mykolo bažnyčios didžiajam altoriui, taip pat 1960 metais sunaikintą freską buvusioje koplytėlėje Marijampolėje „Švč. Mergelės Marijos apsilankymas pas Elzbietą“.
Ką apie idėją pastatyti paminklą grafienei mano marijampoliečiai? Aktyvi visuomenininkė, ekskursijų vadovė Vida Mickuvienė, kuri renginiuose jau daugiau kaip dešimtmetį įkūnija P. Butlerienės personažą, įsitikinusi, kad ši asmenybė tikrai verta paminklo.
– Idėja įamžinti šią asmenybę man atrodo labai priimtina ir gera, nes tai buvo neeilinė moteris, labai daug davusi šiam miestui. Man atrodo, puiki vieta skulptūrai būtų Poezijos parkas, nes tą žemę ji padovanojo marijonų vienuoliams. Labai svarbu, kad būtų suburta iniciatyvinė grupė, kad į svarstymus apie paminklą būtų įtraukta ir visuomenė, kultūros, istorijos žmonės ir gimtų bendras pats geriausias sprendimas, – sakė ji.
Istorinių faktų išlikę nedaug
Istorikas, Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo vedėjas Rimvydas Urbonavičius idėją įamžinti grafienės P. Butlerienės atminimą taip pat vadina labai gera. Jo nuomone, tai yra miesto istorijos dalis, valdant grafienei čia tikrai daug buvo nuveikta. „Apie grafienę yra nemažai legendų, o istorinių dokumentų yra išlikę mažai, daug kas sunaikinta, sudegė karų metu bažnyčiose. Lenkijoje su Butlerių šeimos istorija susijusių vietų yra daugiau. Grafienės vardu yra pavadintas Franopolio (Frampolio) miestas Liublino vaivadijoje. Paminklas Marijampolėje galėtų atsirasti ten, kur lankosi ir vaikšto žmonės, jis domintų ir turistus“, – įsitikinęs istorikas.
Marijampolietis skulptorius Kęstutis Balčiūnas, kurio sukurtas paminklas „Kalbai ir tautai. Lietuvos tūkstantmečiui paminėti 1009–2009“ puošia centrinę miesto J. Basanavičiaus aikštę, teigia girdėjęs apie planus įamžinti miesto įkūrėją ir sako, kad tai gera, sveikintina idėja, kuriai įgyvendinti jau tikrai atėjęs laikas.
– Mane, kaip skulptorių, ši idėja, aišku, domina. Kol kas dėl tokios skulptūros kūrimo į mane asmeniškai dar niekas nesikreipė, bet jei būtų kažkoks konkursas, gaučiau tokį užsakymą ar pasiūlymą, tikrai jo imčiausi. Manau, kad būtų galima sukurti skulptūrą grafienei, kartu įamžinant ir marijonų vienuolius.
Socialiniuose tinkluose mačiau siūlymus statyti būsimą paminklą Poezijos parke, Kačių kiemelyje. Manau, mieste yra nemažai vietų, susijusių su grafiene, tad tokia skulptūra galėtų atsirasti ir skverelyje ties Vytauto ir Aušros gatvių sankryža, ir priešais prokatedrą, ir vieta prie Dramos teatro galėtų būti tinkama. Manau, svarus būtų ir visuomenės žodis, ją reikėtų įtraukti į diskusiją, – teigė skulptorius.
Tai pat skaitykite https://www.suvalkietis.lt/2025/02/04/paminklas-grafienei-pranciskai-butlerienei-bus-tik-neaisku-kur-ir-kada/
Komentarai nepriimami.