Paskutinį šių metų šeštadienį Marijampolės kultūros centro didžioji salė ir balkonas buvo pilnutėliai. Į šventinį koncertą, skirtą šios kultūros įstaigos (o tiksliau – pastato, vadinamo ir rūmais…) jubiliejui, susirinko ne vien marijampoliečiai. Lygiai prieš 20 metų, 2004-ųjų gruodžio 28 dieną buvo daug džiaugsmo, nes pagaliau po ilgų nežinios metų kultūros darbuotojai, mėgėjų meno kolektyvai ir, žinoma, kokybiškų renginių ištroškę miestelėnai galėjo džiaugtis naujomis erdvėmis miesto centre…
Apie detektyvą primenantį keliolikos metų kelią iki tos dienos šį kartą nekalbėta – tačiau renginio vedėja Eglė Alenskaitė priminė, kad tąsyk atidarymo metu skambėjo Mindaugo Tamošiūno „Džiaugsmas“. Šiuo kūriniu, kurį atliko, kaip ir prieš du dešimtmečius, pučiamųjų instrumentų orkestras, vadovaujamas Audriaus Pučinsko, bei „Arabesko“ šokėjos, ir dabar prasidėjo koncertas. Beje, orkestras akompanavo visiems šio koncerto kūriniams…
Gėlių puokštės – tai padėka per tą laiką dirbusioms direktorėms Iraidai Skirpstienei ir Rimai Striaušienei bei dabartinei vadovei Aistei Bakaitei-Stanaitienei…
Dalyviai prisimena, kad 1988 metais, pradedant šią statybą, skambėjo liaudiška muzika – tad ir koncerto pynę pradėjo folkloro ansambliai „Žibinyčia“, „Žvirgždė“, „Žolynukai“ ir apeiginio dainavimo grupė „Dijūta“. Kultūros centre yra 47 mėgėjų meno kolektyvai, 21 jų dalyvavo vasarą Vilniuje vykusioje Šimtmečio dainų šventėje. Šio koncerto programoje – geriausių skirtingų žanrų atstovų pasirodymai.
Vokaliniams ansambliams atstovavo jau šeštą dešimtmetį pradėjęs vyrų vokalinis ansamblis „Sūduvietis“, moterų vokalinis ansamblis „Dovija“ iš Daukšių, modernaus folkloro ansamblis „Balti vėjai“. Per daugybę metų nepakeičiamas švenčių ir kitų renginių dalyvis – „Jotvingis“, įrodęs, kad liaudiškas šokis nei sensta, nei išeina iš mados… Chorams atstovavo Česlovo Sasnausko kamerinis choras, drauge su „Sūduviečiu“ padovanojęs viltingą „Baltą paukštį“…
Vilties ir sėkmės pradedant trečiąjį dešimtmetį Kultūros centrui linkėjo Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda. Jis direktorei įteikė angelą – saugantį ir padedantį. „Kultūros centru didžiuojamės mes patys, juo stebisi svečiai – linkiu, kad būtų pilnos salės, kad nemažėtų kuriančių žmonių bendruomenė“, – sakė meras. Aistė Bakaitė-Stanaitienė skyrė gražius žodžius kolektyvams, jų vadovams, visiems darbuotojams. „Visais didžiuojuosi, Kultūros centras – tai trejybė: darbuotojai, kolektyvai ir jūs, renginių lankytojai. Dėkoju kolektyvų vadovams ir dalyviams, jų artimiesiems, kad supranta ir padeda.“
…Paskutinis akordas – Vytauto Kernagio daina „Mūsų dienos – kaip šventė“, sklindanti ir iš scenos, ir iš salės. Jei atvirai – su gausiais plojimais ir šiek tiek nusivylimo: tiek mažai? Gerų kolektyvų klausytis, į juos žiūrėti norisi ilgiau…
Lina VOLUNGYTĖ
Komentarai nepriimami.