…kad mus visus ir kiekvieną pasveikintų: Šv. Kalėdų laukimą ir Atėjimo džiaugsmą jau palikome už metų slenksčio, tačiau per jį žengdami gavome ir atsinešėme Šviesą. Kiekvienam ji gal teko vis kitokia: kam balta kalėdinė žvakė, kam – laužo liepsna, žerianti link žvaigždžių kibirkščių spiečius, kam – molinės krosnies senelių name žarijos ar marmuro židinyje žioruojančių egzotiškų medžių pliauskų nuodėguliai…
Apie Tris Karalius – Kasparą, Merkelį (Melchiorą) ir Baltazarą – girdėjome nuo vaikystės. Gal tuomet nebuvo visiškai aišku, kodėl visa tai vyko, bet kaimo vaikui per pusnis atbridę vyrai keistais rūbais darė ne mažesnį įspūdį, nei Kalėdų senelis. Ir nors sunku prisiminti, ką jie dovanojo (gal ir nieko), bet skambiais žodžiais šeimininkus, vaikus ir net nenustygstantį iš netikėtumo kiemsargį sveikino, linkėdami… Veikiausiai to, ko ir dabar tikimės sulauksią. Paskui karaliai nebeateidavo, tačiau ant lauko durų kasmet sausio 6-ąją atsirasdavo trys didžiosios raidės, užrašytos tėvo ranka. Ar teberašome jas šventinta kreida ant savo ar sunkiai vaikštančios kaimynės namų durų?
Sausio 6-oji – dvylikta diena po Dievo Sūnaus gimimo: teigiama, kad jam nulenkti galvas ir pasveikinti atėję išminčiai (karaliai) buvo pirmieji pagonys, suvokę šio įvykio didybę ir svarbą žmonijai. Tačiau ir prieš tai žmonėms šis laikas buvo svarbus. Senovės baltų kalendoriuje ši diena vadinta Krikštų, Žvaigždžių ir dar kitais vardais. Mat pastebėta, kad po to, kai gruodį Saulė „sustoja“ ir vangiai juda virš horizonto, po poros savaičių ji tarsi suaktyvėja, diena ima ilgėti sparčiau, pasikeičia žvaigždynų padėtis… Sulaukta Šviesos!
Vakar, Trijų Karalių dieną, šviesą skleidė sniegas. Ir jau tradiciškai Marijampolėje (beje, ne viename Lietuvos mieste ar miestelyje) nusidriekė šventinė eisena. Iš Šv. arkangelo Mykolo bazilikos eitynės pasuko link Jono Basanavičiaus aikštės, kur pagaliau tikros žiemos sulaukusi dar žėrėjo eglutė, o prakartėlė kvietė prisiminti Kalėdų dvasią… Atsisveikinome su praėjusiais metais ir didžiosiomis šventėmis, tačiau prasidėjo naujos. Gal būsime dosnūs visus metus ir jiems baigiantis patys tapsime gerumo karaliais?
Lina VOLUNGYTĖ
Komentarai nepriimami.