Nacionalinis visuomenės sveikatos centras informuoja, kad pastarosiomis savaitėmis didėja sergamumas šaltojo sezono ligomis. Gripu, virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis ir COVID-19 serga vis daugiau gyventojų. Šių ligų daugėja visoje Europoje. Šeimos gydytojai pastebi, kad šiemet daugiau negu įprastai diagnozuojama plaučių uždegimų, ypač atipinės pneumonijos atvejų. Susirgę plaučių uždegimu pacientai neretai gydomi ligoninėse, svarbu šią ligą diagnozuoti ir kuo anksčiau pradėti gydymą.
Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka
Daugiau keliaujama, daugiau sergama
Šeimos gydytojai pasakoja, kad pastaruoju metu dažna tendencija, ko ankstesniais metais nebuvo, kad daugumai peršalimo ligomis susirgusių vaikų nustatomas plaučių uždegimas. „Jeigu tėveliai atveda kosintį, sloguojantį, karščiuojantį vaiką, dažnai atlikus tyrimus diagnozuojamas plaučių uždegimas. Kartais klausant paciento plaučius šiurkštaus kvėpavimo, karkalų nesigirdi, šios ligos kaip ir neįžvelgi, bet ją atskleidžia rentgeno nuotrauka arba specialūs kraujo tyrimai. Todėl, jeigu kyla nors menkiausias įtarimas, skiriame šiuos papildomus tyrimus“, – sako šeimos gydytojai.
Pasak Marijampolės ligoninės I vidaus ligų skyriaus vedėjos Birutės Čėsnienės, peršalimo ligomis – gripu, virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis – susirgę žmonės ligoninę retai pasiekia, nebent ligos eiga sunki. Tokius pacientus gydo šeimos gydytojai. Tačiau susirgusių plaučių uždegimu, dar vadinamu pneumonija, Marijampolės ligoninėje šiuo metu gydoma nemažai. „Būna taip, kad virusas nuslopina imunitetą ir prikimba kokia bakterija, nuo kurios išsivysto plaučių uždegimas.
Virusinės kilmės ligos pereina į bakterinės kilmės. Plaučių uždegimą patvirtina rentgenas, kraujo rodikliai, liga gydoma antibakteriniais vaistais, liaudiškai tariant antibiotikais“, – pasakojo gydytoja B. Čėsnienė.
Šį sergamumo augimą gydytoja sieja su didesniu visuomenės judėjimu šventiniu laikotarpiu, keliavimu. „Šventiniu laikotarpiu lietuviai kaip tik daug keliavo, lankė ir šiltus kraštus. Keliaujant didesnė galimybė užsikrėsti. Tikrai ne vienas pacientas, grįžęs iš kelionės, susirgo virusine infekcija. Įtakos turi ir temperatūrų skirtumai, nes žmogaus organizmui didelė temperatūrų kaita sukelia stresą, organizmas nusilpsta, tampa nepajėgus kovoti su virusais, prikimba užkrečiamosios ligos“, – aiškino skyriaus vedėja.
Gydytoja B. Čėsnienė pastebi, kad daugėja sergančiųjų gripu, aptinkama A ir B tipo viruso atmainų, o neretai, kai organizmas nusilpsta, liga komplikuojasi į plaučių uždegimą. Šį šaltąjį sezoną padaugėjo atipinės pneumonijos atvejų. Tokia tendencija stebima visoje Lietuvoje ir Europos šalyse. Atipinė pneumonija – būrio liga. Vaikai ja užsikrečia mokyklose, darželiuose, nuo jų šeimose ligą pasigauna ir tėvai. Buvę atvejų, kad tėvai, pas šeimos gydytojus atvedę vaikus, pasipasakoja, kad ir patys ilgai ir aštriai kosti. Apžiūrėjus mediciniškai tėvus jiems taip pat diagnozuojama atipinė pneumonija, skiriamas gydymas.
Pasak B. Čėsnienės, atipine pneumonija vadinama todėl, kad ją sukelia ne tipinis šios ligos sukėlėjas. Ne pneumokokas, bet chlamidijos ar mikoplazma. Požymiai atipinės pneumonijos panašūs kaip ir kitų peršalimo ligų, tik labiau vargina kosulys, sergama ilgiau.
Šaltuoju sezonu sergamumas auga
Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja Valentina Gataveckienė sako, kad kaip ir kiekvienais metais, šiuo šaltuoju sezonu padaugėjo ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKT), kurias sukelia įvairūs virusai: rinovirusai, respiracinis sincitinis virusas, adenovirusas, gripo ir paragripo, koronavirusas bei kiti. „Išskirčiau gal tik tai, kad dėl palankių gripo virusui plisti oro sąlygų šiais metais sirgti šia liga pradėta anksčiau, ji plito greičiau. Simptomai dažniausiai pasireiškia staiga, praėjus 2–7 dienoms po užsikrėtimo. Atskirti sukėlėjo tik pagal simptomus paprastai neįmanoma – reikalingi laboratoriniai tyrimai. Virusai plinta nuo žmogaus žmogui per lašelius ar daleles, išsiskiriančias į orą.
idesnių dalelių taip pat gali nusėsti ant paviršių, kuriuos liečia kiti žmonės. Tada šie žmonės virusais gali užsikrėsti nuo rankų – palietę nosį, burną ar akis“, – pasakojo gydytoja V. Gataveckienė.
Pasak šeimos gydytojos, ŪVKTI gydymas dažniausiai yra simptominis, tai reiškia, kad slopinami ir gydomi infekcijos sukelti simptomai: skiriami vaistai nuo slogos, nosies higiena (plovimas), jeigu reikia – įvairūs nosies purškalai. Antibiotikai skiriami tik įtarus ir atitinkamais tyrimais patvirtinus esant bakterinę infekciją.
– Noriu atskirai paminėti gripo virusą, nes jis ypač pavojingas dėl galimų komplikacijų. Gripui būdinga ūmi ligos pradžia, karščiavimas iki 39–40°C, dažnai lydimas šaltkrėčio, galvos bei raumenų skausmų.
Vargina bendras silpnumas, nuovargis. Gali būti diskomfortas krūtinėje, dusulys ar sausas kosulys. Skirtingai nuo paprasto peršalimo susirgus gripu rečiau pasitaiko nosies užgulimas, sloga ar gerklės skausmas. Atskirti gripą nuo peršalimo ligų yra labai svarbu, nes gripui skiriamas specifinis antivirusinis gydymas. Gydymas per 48 valandas nuo pirmųjų simptomų pradžios gali palengvinti ligos eigą, sumažinti komplikacijų dažnį ir su gripu susijusį mirtingumą. Gripas diagnozuojamas atlikus testą siekiant nustatyti A ar B tipų gripo virusų antigenus.
Koronaviruso atveju specifinis gydymas rekomenduojamas tik sunkesnės būklės pacientams arba vyresnio amžiaus žmonėms bei sergantiesiems lėtinėmis ligomis.
Pasak gydytojos, Marijampolėje stebimas atipinės pneumonijos atvejų pagausėjimas. Šiai ligai būdinga tai, kad užsikrėtus vienam šeimos nariui netrukus ja suserga ir kiti šeimos nariai. Dauguma atvejų atipinę pneumoniją sukelia bakterijos, vadinamos „Mycoplasma pneumoniae“, nors virusinės infekcijos, tokios kaip gripas, COVID-19 ir RSV, taip pat gali būti atipinės pneumonijos priežastimi. Žmonės, sergantys atipine pneumonija, gali jausti į peršalimą panašius simptomus ir skųstis sausu, dirginančiu, priepuoliniu kosuliu, kuris trunka 2–3 mėnesius ir daugiau, tačiau pakankamai gerai jaustis. Mikoplazminės infekcijos diagnostika gana sudėtinga. Atlikus bendrą kraujo tyrimą suaugusiems jis gali būti be pakitimų. Esant klinikiniams simptomams, liga diagnozuojama nustatant iš kraujo specifinius imunoglobulinus IgM ir IgG.
Kada kreiptis į gydytoją?
V. Gataveckienė paaiškina, kad susirgus ūmia viršutinių kvėpavimo takų infekcija, ne visada būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją, nes dauguma ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sukelia lengvus simptomus, kurie praeina savaime. Ir jokiu būdu peršalus nereikėtų savo nuožiūra pradėti gerti namuose turimų antibiotikų.
V. Gataveckienės teigimu, į savo šeimos gydytoją rekomenduojama kreiptis, jei ligos simptomai per 3–5 dienas nesumažėja, aukšta temperatūra laikosi ilgiau nei tris dienas, yra didesnė kaip 38 laipsniai, kankina intensyvus gerklės skausmas, sunku ryti seiles, kosulys tęsiasi septynias dienas ir ilgiau, atsiranda dusulys, bendras silpnumas, bėrimai odoje ar gleivinėse. Šeimos gydytojas įvertins sveikatos būklę, skirs tyrimus ir gydymą.
Kaip saugotis?
– Visiems atėjus šaltajam metų laikui reikia profilaktiškai gerti vitaminą D ir pasiskiepyti nuo gripo. Vyresnio amžiaus žmonėms, ypač turintiems lėtinių ligų ir šį sezoną nesirgusiems koronaviruso infekcija, reikėtų pasiskiepyti ir nuo COVID-19.
Primenu, kad visiems vyresniems nei 75 metų asmenims ir asmenims, įrašytiems į rizikos grupių sąrašą, rekomenduojama pasiskiepyti nemokama pneumokokine vakcina. Pavyzdžiui, tai gali būti žmonės, sergantys onkologinėmis, reumatinėmis, inkstų, kepenų ligomis, širdies nepakankamumu ir kt.
Nors skiepai yra efektyviausia profilaktikos priemonė, tačiau ne nuo visų ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų jie sukurti, todėl reikia prisiminti mums jau žinomas apsisaugojimo priemones:
reguliariai plaukite rankas, nesant galimybei – naudokite rankų dezinfekcijos priemones;
nelieskite akių, nosies ar burnos, ypač nešvariomis rankomis;
dažniau vėdinkite ir drėgnu būdu valykite patalpas;
viešose vietose laikykitės saugaus atstumo;
čiaudėdami ir kosėdami užsidenkite nosį ir burną vienkartine nosine;
pajutę į peršalimą panašius simptomus, likite namuose arba dirbkite iš namų ir kreipkitės į savo šeimos gydytoją;
susirgę dėvėkite medicininę kaukę ar respiratorių, slaugydami sergantį asmenį, taip pat dėvėkite medicinines kaukes ar respiratorius.
Statistika
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, pirmąją šių metų savaitę gripo, ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) ir koronaviruso ligų skaičius Lietuvoje ir toliau augo. Didžiausias sergamumas fiksuojamas Vilniaus apskrityje, mažiausias – Utenos.
Epideminis sergamumo lygis šiuo laikotarpiu nepasiektas nė vienoje šalies savivaldybėje. Marijampolės savivaldybėje pirmąją metų savaitę diagnozuoti 59 gripo atvejai, 550 gyventojų sirgo virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis, COVID-19 ligos nustatyta šeši atvejai. Kalvarijos savivaldybėje gripu sirgo devyni gyventojai, kvėpavimo takų infekcijomis – 86. Kazlų Rūdos savivaldybėje gripo fiksuota 16 atvejų, 117 gyventojų susirgo kvėpavimo takų infekcijomis. Šiose savivaldybėse COVID-19 ligos nenustatyta. Vilkaviškio rajono savivaldybėje fiksuota 30 gripo susirgimų, 236 gyventojai susirgo ŪVKTI, penki – COVID-19. Šakių rajono savivaldybėje 23 gyventojams diagnozuotas gripas, 184 – ŪVKTI, septyniems – COVID-19.
Komentarai nepriimami.