„Suvalkietis“ jau rašė apie Marijampolėje įsikūrusią Elvyrą Andriukaitienę, kuri, baigusi dizaino studijas ir norėdama prioritetines teises suteikti šeimai (marijampolietis vyras – baldų gamintojas), užuolaidų studiją „LaEla“ įkūrė ne tik Vilniuje, bet ir Sūduvos sostinėje. Elvyra papasakojo savo įspūdžius, kaip lietuvių namai atrodo sugrįžus iš tarptautinių parodų. Ir kodėl neturėtume graužtis dėl, pavyzdžiui, „nemadingos“ sofos.
Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka
Gerai įrengtas interjeras nesensta
– Ne taip seniai lankėmės Italijoje, Milane vykusioje interjero parodoje, į kurią suvažiuoja turbūt viso pasaulio dizaineriai. Ir žinote ką? Naujų kolekcijų gaminiai po keleto mėnesių jau puikuojasi ne vieno lietuvio namuose. Mūsų rinka nėra didelė, bet lietuviai pasižymi perkamąja galia ir geru skoniu. O pasitikėjimas interjero dizaineriais leidžia integruoti naujienas į naujus būstus, – pasakoja Elvyra.
Pašnekovė pasidalija pastebėjimu, kad standartiniai namai Italijoje remontuojami turbūt kartą gyvenime: kadangi klimatas šiltas, jie pakloja marmuro grindis, įsigyja gerą santechniką ir gyvena ten 30–50 metų nieko neperdarydami. O lietuviai įpratę maždaug kas dešimt metų remontuoti namus, ir ne kosmetiškai, bet iš esmės: iki kanalizacijos vamzdžių keitimo ar stogo dengimo (aišku, ne visi, bet remontuoti lietuviai mėgsta).
E. Andriukaitienė sako kartais peržiūrinti skelbimų portaluose skelbimus apie parduodamus namus. Ji pastebėjusi, kad net seniau pastatyti namai liudija, jog Marijampolėje dirba stiprūs architektai. Tačiau to nepasakysi apie kai kuriuos tuose pačiuose skelbimų portaluose pateikiamus interjerus (vertinant medžiagiškumą, spalvas ir pan.). O štai naujai įrenginėjamais būstais, taip pat ir Marijampolės regione – galima tik pasidžiaugti! Ne visada, sako p. Elvyra, Vilniuje rasi tokių puikių interjerų. Žmonės renkasi kokybę, gražias, patvarias ir ilgaamžes medžiagas. Ją žavi marijampoliečių požiūris: jei darome, darykime gerai. Nes žino, kad gerai įrengtas interjeras nesensta.
– Kai pas mus atvažiuoja užsienio tiekėjai, jie sako, kad lietuviai yra vieni pirmaujančių pasaulyje pagal interjero stilistiką, taip pat pagal naudojamas medžiagas. Mūsų interjerai yra tikrai geri, tik mes nemokame to vertinti. Dažnu atveju užuolaidoms užsakovai nori naujausių ir kartais itin brangių medžiagų. Mes labai greitai į savo namus įsileidžiame inovacijas, pas mus išmaniosios spynos, automatizuotos žaliuzės, elektriniai užuolaidų karnizai patys važinėja: ryte atsikėlei, pasakei „labas rytas“ – ir tarsi išgirdusios burtažodį užuolaidos atsidaro. Mums tai jau įprasta kasdienybė.
Visiška norma yra besikilnojantys stalai. Vilniuje, pavyzdžiui, tokios inovacijos pritaikomos turbūt kas antro užsakovo namuose. Didžiagabaritės plytelės, parketas arba gera vinilinė grindų danga yra „normų norma“.
Laisvai pastatoma vonia, kainuojanti apie du tūkstančius, irgi kasdienybė. Arba (tai nėra nauja) stalčiai, spintos, indaujos su apšvietimu viduje – jis baldui funkcijos neprideda, bet kainą iškelia. Klientui spręsti, ar jam reikia stalčiaus apšvietimo išsiimant iš jo kruopas. Jei sutinka už tai mokėti – kodėl gi ne?
Kas be ko, tenka matyti ir ypatingų projektų, kuriuose puikuojasi dizainerio Antonio Lupi permatoma vonia, ypatingas vardinis šviestuvas ar sofa už 30 tūkstančių eurų. Pagal tai vertiname, kad kai kurių klientų pragyvenimo lygis yra tikrai labai aukštas, jie gali daug sau leisti, ir tai daro, – pasakoja pašnekovė.
– Bet tikrai ne visi…
– Taip. Bet ne visada to ir reikia. Išmokime vertinti tai, ką turime, ir ne tik daiktus. O turime labai gražią Lietuvą. Ir Marijampolė – koks gražus miestas, kiek įvairiausių renginių, į visus net nespėji nueiti. Kokie naujų namų kvartalai! Ne naujiena ir išmanūs namai. Žinokite, ne kiekvienas anglas turi išmaniuosius namus. Mes tikrai esame pirmaujantys daugelyje sričių, tik nemokame to vertinti.
Reikalingas balansas
– Kaina ir vertė skirtingi dalykai?
– Taip. Gali nusipirkti daiktą už 100 eurų, bet už 120 gali nusipirkti kur kas geresnį. Savo darbe stengiamės išgauti balansą, kad klientui už adekvačią kainą būtų gera vertė. Tai galime sakyti ir apie baldus, ir apie interjerų sprendimus. Nes kartais dėl nežinojimo klientas gali prarasti nemažai pinigų. Mano tikslas – meistrystė. Ji reikalinga kiekvienoje srityje. Tik matydamas platų kontekstą ir jį vertindamas gali klientui pasiūlyti tai, kas būtų geriausia pagal kainą ir kokybę. Ir nesvarbu – ar siuvi užuolaidas, ar gamini baldus, ar įsirengi interjerą.
– Ką dar galite pasakyti apie mus, lietuvius, kuriančius savo namus?
– Galbūt mes mažiau šypsomės. Bet esame darbštūs, tvarkingi, todėl mūsų tokie namai – norime sugrįžę juose pailsėti, norime, kad jie būtų tvarkingi. Gal atrodys keista, bet aš net į viešbutį atvažiavusi pirmiausia patvarkau užuolaidas, nes negaliu nurimti ir būti kambaryje, jei jos kabo bet kaip. Taip pat pastebiu, kad namuose atsiranda žvakių, namų jaukumas kuriamas įvairiomis dekoro detalėmis. Net sena sofa namams gali suteikti išskirtinumo ir žavesio. Žmonės namuose nori ramybės – pirmiausia tvarkosi aplinką, po to „daro tvarką“ savyje. Tai labai džiugina.
– Jums Lietuvoje gyventi gera?
– Jei anksčiau išvažiuodavome į pasaulį ir kvapą gniauždavo kitų šalių pasiekimai, tai dabar Lietuva yra Silicio slėnis Europoje. Apie tai šneka IT specialistai, daugelis kitų specialybių atstovų. Turime suprasti, kokia vertybė gyventi čia! Atvykę kolegos iš Graikijos pastebėjo, kad Lietuvoje yra, anot jų, „geriausia situacija“, jei lygintume su kaimynais estais ir latviais. Be to, lietuviai atviri kitoms tautybėms, tolerantiški. Mes neturime naftos, kalnų ir vandenynų, daug ko neturime, bet turime mentalinę duotybę. Todėl, mielieji, aukščiau galvas!
– O Marijampolę jau prisijaukinote?
– Džiaugiuosi Marijampole, kaip mėgstama sakyti, iki negalėjimo. Išgyvename naują miesto brandą, naujų, įdomių kūrybinių erdvių gimimo metą. Ir apskritai – koks nuostabus čia jaunimas! Kokie malonūs šio miesto žmonės! Tik mažas pavyzdys: kai ateiname dirbti pas užsakovą į namus, jis visada pasiūlys vandens ar kavos.
– Ačiū už pokalbį. Ir kviečiu jus puodeliui kavos.
Komentarai nepriimami.