Jūratė Preikšienė yra žinoma Marijampolės menininkė, Meno mokyklos mokytoja, Lietuvos dailininkų sąjungos narė, Marijampolės dailininkų klubo „Žvilgsnis“ vadovė. Ji yra dalyvavusi daugelyje grupinių parodų, surengusi personalines savo darbų parodas Marijampolėje bei įvairiuose Lietuvos miestuose. J. Preikšienės kūryba eksponuota ir užsienio šalyse. Praėjusį trečiadienį menininkė pakvietė į naują savo darbų parodą „Miškas“ Marijampolės kultūros centro M. B. Stankūnienės menų galerijoje.
Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka
Parodos „Miškas“ atidarymo metu lankytojai grožėjosi subtiliais menininkės darbais, kurie atskleidė miško ramybę, jo grožį ir gamtos darną. Įvairios miško abstrakcijos, spalvų, o ypač žalios kaita bei smagūs teptuko potėpiai kvietė ne tik grožėtis, bet ir susimąstyti apie kiekvieno ryšį su gamta, taip pat, kaip mums svarbu išsaugoti supančią aplinką.
Anot parodos autorės, ši paroda yra keliaujanti ir Marijampolė jau antroji stotelė, kurioje ji pristatoma. Pernai rudenį drobėse įamžintais miškais gėrėjosi kauniečiai, kai paroda veikė Kauno filharmonijoje. „Norėjau, kad šią parodą pamatytų ir mano gimtosios Marijampolės meno mylėtojai“, – sakė autorė, plačiau papasakojusi, kodėl darbams pasirinko šią temą.
– Kas mane pažįsta ir žino mano kūrybą, pastebi, kad mene esu išbandžiusi įvairias sritis, įvairius formatus. Kūrybose buvo įvairių periodų, kai kūriau ir erdvinius darbus, instaliacijas.
Miškas mane traukia nuo vaikystės gal todėl, kad gimiau ir gyvenau lygumų krašte, o nuvažiuoti į mišką kaskart buvo šventė. Vienus kūrėjus įkvepia muzika, kitus literatūra ar dar kažkas, o man įkvėpimo suteikia gamta, – sakė naujosios parodos autorė.
Pasak J. Preikšienės, nerimą kelia didėjantys miškų kirtimų plotai, pakelėse sukrautos rąstų krūvos. Susidomėjusi šia tema ji atrado ir „Sengirės“ fondą, susipažino su jo įkūrėjais. Šis fondas siekia išsaugoti Lietuvos miškus, iš savininkų išperka senųjų miškų plotus ir juos saugo. Šiuo metu fondas įvairiose vietose jau yra išpirkęs beveik 200 hektarų senųjų Lietuvos miškų, o vienas iš fondo kūrėjų Mindaugas Survila 2017 metais yra sukūręs didelio susidomėjimo sulaukusį ir daugelio matytą dokumentinį filmą „Sengirė“.
Menininkė sakė, jog besidomėdama šia tema sužinojo, kad, pavyzdžiui, Vidurio Vokietijoje, kur ji turi draugų menininkų, jau nebėra eglių, nes jos išnyko dėl klimato poveikio. Kai „Sengirės“ fondas įsigijo miško Utenos rajone, Moniškyje, ten po kurio laiko buvo atrasta keletas labai retų grybų rūšių. Mikologai ten rado pasaulyje itin retą ir sparčiai nykstančią grybų rūšį mėlynlakštę mažasporę. Moniškio miškas yra vienintelė šio grybo radimvietė visoje šalyje, o pasaulyje jų skaičiuojama vos 400.
– Miške aš tapau tai, kas man gražu, patinka, vieną ar kitą kampelį įamžinu kompoziciškai. Šiuose darbuose išties daug žalios spalvos, man patinka tapyti vasarą, kai geras oras. Darbai gimė Varnabūdės, Buktos miškuose, dalis nutapyta prie Veisiejų, – pasakojo dailininkė.
Parodoje „Miškas“ J. Preikšienė pristato ne tik darbus ant drobės ar popieriaus, bet ir instaliaciją „Žiemos rinkinys“, kurioje – stikliniai indai su miške rinktais lapais, spygliais, medžių žieve. Kūriniuose ji įamžino ir miško takelius, proskynas bei properšas, išvartas bei kirtimvietes.
Pasivaikščioti po šią spalvingą, gyvybe alsuojančią J. Preikšienės kūrybos parodą M. B. Stankūnienės menų galerijoje galima iki vasario 8 dienos.
Komentarai nepriimami.