Vakar vakare Marijampolėje lankėsi Seimo ir valdančiosios koalicijos narys, partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis. Į susitikimą su juo Krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejuje atėjo kiek daugiau nei 20 marijampoliečių ir kiekvienam iš jų susitikimo pradžioje politikas paspaudė ranką.
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos
Dar pernai rudenį prieš Seimo rinkimus R. Žemaitaitis nuolat rengė susitikimus su rinkėjais, per dieną sugebėdamas apvažiuoti po kelis rajonus. Ir po rinkimų politikas nemažina tempo – į Marijampolę jis atvyko po susitikimų vakar Birštone, Prienuose, Kalvarijoje ir Vilkaviškyje, šiandien jis jau lanko Kazlų Rūdą, Šakius, Jurbarką ir Raseinius, ryt turas tęsis toliau.
Susitikimo pradžioje politikas pateikė statistikos, kiek, kur atėjo rinkėjų, kur jo laukia ir kur nelabai. „Jei susitikimus rengiu savivaldybių administracijų salėse, žmonių ateina mažai. Pavyzdys yra Kazlų Rūda – čia į Savivaldybės salę žmonės nesirenka, bet jei renkuosi ten kitą vietą, jie ateina“, – teigė Seimo narys.
– Rinkimų rezultatai mūsų partijai Marijampolėje buvo stulbinančiai geri ir tai parodo, kad čia turime puikų potencialą, žmones, su kuriais galime ir turime dirbti. Dabar, po rinkimų, negalime sustoti, turime judėti toliau. Manęs klausia, kodėl ir praėjus rinkimams aš važiuoju per Lietuvą ir susitikinėju su žmonėmis. Manau, čia ir yra Lietuvos problema, kad politikai rinkėjus lanko tik prieš rinkimus, kai jiems reikia balsų, o po to nebendrauja ir nekalba su tuo rinkėju. Per 34 Nepriklausomybės metus atsirado didžiulis plyšys tarp politiko ir rinkėjo, ir aš noriu jį mažinti, – sakė „Nemuno aušros“ pirmininkas.
Į susitikimą jis atsivežė lentą ir markerį, kuriuo rašė ir braižė įvairius skaičius, faktus, grafikus. Daugiausia dėmesio Seimo narys skyrė neseniai Prezidento pateiktam siūlymui krašto gynybai ateityje skirti 5–6 procentus nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Šiam pasiūlymui pritarė ir Valstybės gynimo taryba.
– Man asmeniškai tai buvo šokas, nes tokie sprendimai gimsta nepamatuoti, jie emociniai ir ekonomiškai nepagrįsti. Su koalicija tai nebuvo aptarta. Bendrai pagal 5,5 proc. nuo BVP planą gynybai 2025–2030 m. reikia daugiau nei 25 mlrd. eurų, sveikatos apsaugai išlaidos siektų apie 10,6 mlrd., švietimui – 21,4 mlrd. Kaip galima skirti tiek pinigų, nedidinant mokesčių, kaip pageidauja Prezidentas?
Jau 2029–2030 m. mūsų gynybos išlaidos siektų maždaug 20 procentų, t. y. penktadalį valstybės biudžeto išlaidų, kai JAV 2023 m. gynybai išleido 13,3 proc. biudžeto, Latvijoje šis skaičius 2025–2028 metais planuojamas apie 8 proc. Mes planuojame išleisti 2,4 karto daugiau nei Latvija ir beveik 3 kartus daugiau nei Estija, – piktinosi politikas.
Toliau jis braižė, rašė ir skaičiavo, kad dabar gynybai yra skiriama 3,3 proc. BVP, iki planuojamų 5 proc. trūksta 1,7 procento, o tai sudaro 1,4 milijardo eurų. Iš kur juos paimti? „Žmonėms reikia aiškiai pasakyti, kad nors nuo šių metų sausio mokesčiai nekilo, bet jie neišvengiamai turės didėti, kad surastume tuos milijardus. Vadinasi, prie pridėtinės vertės mokesčio turime pridėti porą procentų, prie pelno mokesčio dar 2–3 proc., akcizai turėtų pakilti nuo 10 iki 15 proc. Jei Seimo narys svarstant biudžetą siūlo kažkokias investicijas, jis turi nurodyti ir šaltinį, iš kur tie pinigai bus paimti. Tai turėtų galioti ir Prezidentui, tad už jo siūlymus aš nebalsuosiu, kol nebus pateikti įstatymų projektai ir nurodyti lėšų šaltiniai“, – teigė R. Žemaitaitis.
Savo kalboje jis nemažai dėmesio skyrė ir Lietuvos kariuomenei, teigdamas, kad didelę dalį išlaidų sudaro atlyginimai krašto apsaugos sistemoje. Pasak politiko, Lietuvoje 2023 m. gimė 20 tūkst. naujagimių, pernai – apie 18 tūkstančių, tad akivaizdu, jog 2030-aisiais gimimų dar sumažės.
– Apie kokios divizijos kūrimą mes kalbame? Jei diviziją sudaro apie 10 tūkstančių karių, o pas mus toks gimimų skaičius, be to, apie 30 proc. jaunuolių pripažįstami netinkamais krašto gynybai dėl sveikatos, vadinasi, neišvengiamai kils klausimas dėl merginų karo tarnybos, ir tą reikia aiškiai įvardinti, – sakė svečias.
Seimo narys skyrė dėmesio ir emigracijos problemoms, teigdamas, kad Lietuva užsibrėžusi priimti iki 56 tūkst. migrantų iki 2030 metų. Tie migrantai daugiausia yra iš Azijos, jie jauni, moterys gimdo po 5–6 vaikus, tad musulmonų skaičius Lietuvoje neišvengiamai didės.
Svečias sulaukė įvairių klausimų, samprotavo apie baltų tikėjimą ir religinės bendrijos „Romuva“ pripažinimą, pabrėždamas, jog tai niekam nepakenks. Jis itin piktinosi tuo, kad buvęs šalies užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis neseniai atsiėmė valstybinį apdovanojimą iš Taivano prezidentės rankų, o ši šalis, pasak politiko, aktyviai prekiauja su Rusija.
R. Žemaitaitis žadėjo ir toliau būti aktyvus, rengti susitikimus, vykdyti rinkiminius pažadus ir reaguoti į tai, kas vyksta Lietuvoje.
Komentarai nepriimami.