Šiemet sukanka šimtas metų, kai buvo pastatyta ir duris atvėrė Marijampolės geležinkelio stotis. 2018-aisiais, kai buvo minimas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-metis, projekto „100 žingsnių per Lietuvą“ metu buvo renkami įdomiausi ir gražiausi Lietuvos kampeliai. Tada daugiausia balsų surinko ir nugalėjo būtent Marijampolės geležinkelio stotis, aplenkusi ir neseniai atidarytą Kauno autobusų, taip pat Palangos, Skuodo, Nidos autobusų stotis, ir Varėnos, Valkininkų, Panevėžio, Vilniaus, Anykščių geležinkelio stotis. Kaip minėsime šimtametės stoties sukaktį?
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos
Stotis svarbi miesto vystymuisi
Pasak Marijampolės savivaldybės vicemero Artūro Visockio, sukaktis tikrai labai graži, ir visus šiuos metus ji bus minima įvairiais renginiais. Kalbėdamasis su „Suvalkiečiu“ vicemeras pabrėžė, kad šis pastatas buvo svarbus miesto vystymosi istorijai ir ekonomikai.
– Reikia turėti galvoje, kad prieš šimtą metų pastatyta miesto geležinkelio stotis turėjo didelę įtaką Marijampolės klestėjimui. Miestui geležinkelio atsiradimas buvo labai svarbus. Pagal garsaus to meto architekto Edmundo Fryko projektą statyta geležinkelio stotis iškilo gana greitai, nors darbai nevyko lengvai, strigo. Naujoji stotis tada papuošė visą miestą, tapo tarsi jo vizitine kortele, – sakė vicemeras.
Paklaustas, kaip kilo idėja šimtmetį paminėti renginių ciklu ir kas jame numatyta, vicemeras paaiškino, kad iš pradžių kalbėtasi su Kultūros centro, Marijampolės krašto ir Kazio Griniaus muziejaus, Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos specialistais, pasidalinta idėjomis, informacija, pasiūlymais. Pamažu ėmė dėliotis būsimų renginių planas, kuris dar yra išankstinis ir bus pildomas.
Planus derina su stoties šeimininkais
Planuojama įrengti ir šimtametės stoties apšvietimą, kad ji ir naktį šviestų iš tolo.
– Stoties šeimininkai yra „Lietuvos geležinkeliai“, tad savo planus turime derinti su jais. Bendrovė neprieštarauja dėl naktinio pastato apšvietimo, tad, manau, šiemet jį įrengsime ir vaizdas turėtų būti įspūdingas, – sakė vicemeras.
Šis modernios architektūros pastatas išsiskiria inovatyviu stiliumi ir elegancija, aptakiomis formomis, langų dekoru bei interjero detalėmis. Įdomu tai, kad Marijampolę 1955 metais pervadinus Kapsuku pati stotis Kapsuko geležinkelio stotimi pavadinta tik 1957 metais. 1989 m. Kapsuko geležinkelio stočiai sugrąžintas Marijampolės pavadinimas, 1994–1997 m. atlikti stoties pastato restauravimo darbai. 2003 m. pagal atliktus fasadų mūro drėgmės ir užterštumo tyrimus bei tvarkymo pasiūlymus vykdyti geležinkelio stoties pastatų komplekso fasadų ir pamatų tvarkymo darbai. 2012 m. spalio 5 d. greta stoties perono pastatytas krovininio traukinio vagonas sovietų tremtims į Sibirą atminti, o 2013 metais prie stoties pastato iškilo varpas, žymintis „Rail Baltica“ ruožo darbų pradžią.
Architekto darbai papuošė visą Lietuvą
Marijampolės geležinkelio stoties pastatą suprojektavęs architektas E. Frykas (1876–1944) mokėsi Kauno gimnazijoje. Jo tėvas taip pat buvo architektas. E. Frykas Sankt Peterburge baigė civilinių inžinierių rengimo institutą, nuo 1902 iki 1920 metų dirbo Sakartvele, paskui su žmona kartvele Kotrina grįžo gyventi į Kauną, dirbo šio miesto savivaldybės Statybos skyriaus vedėju.
Jis suprojektavo ir Tautinės lietuvių studentų korporacijos „Neo Lithuania“ rūmus Kaune, šio miesto „Saulės“ gimnazijos rūmus, Teisingumo ministerijos rūmus, kuriuose dabar įsikūrusi Kauno filharmonija, Kauno Apreiškimo Švč. Dievo Motinai soborą, nemažai gyvenamųjų namų. Be Marijampolės, jis parengė ir Rokiškio, Vilkaviškio, Kretingos, Tauragės geležinkelio stočių projektus, taip pat suprojektavo ir Sasnavos Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčią.
Vienintelis E. Fryko sūnus Leopoldas, studijavęs ir Paryžiuje, po apendicito operacijos Kaune susirgo plaučių uždegimu ir netikėtai mirė. Antrojo pasaulinio karo pradžioje E. Frykas su žmona pasitraukė į Vokietiją, ten vertėsi labai sunkiai. Šioje šalyje architektas mirė 1944 metais, tiksli jo mirties data nežinoma.
Planuose – daug įvairių renginių
Minint Marijampolės geležinkelio stoties 100-metį, jau vasarį numatyta pristatyti lauko parodą „Lietuvos geležinkelių perlas. Marijampolės geležinkelio stoties keleivių rūmams 100“ J. Basanavičiaus aikštėje. Ji veiks iki vasaros pabaigos. Gegužę Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje planuojama surengti leidinių ir fotografijų parodą „Gyvas miesto simbolis“. Vasarą geležinkelio stoties teritorijoje bus surengtas menininkų pleneras ir jo metu sukurtų darbų paroda. Liepą planuojama diskusija „Marijampolės geležinkelio stotis šimtmečio perspektyvoje“.
Tradicinis klasikinės muzikos ir džiazo festivalis „Marijampolė Music Park“, jau du kartus kvietęs į puikius renginius stotyje, šiemet rugpjūtį čia pristatys koncertą „Kelionių muzika“. Planuose – ir išskirtinės ekskursijos po stotį, rugsėjį planuojamas šimtmečio minėjimo renginys su fotografijų paroda bei kelione traukiniu iki Kazlų Rūdos.
– „Lietuvos geležinkeliai“ sutiko, kad tokios kelionės traukiniu iš Marijampolės į Kazlų Rūdą metu kartu vykstantis gidas papasakotų plačiau apie šią geležinkelio liniją, jos statybos istoriją, pasidalintų įdomiais faktais apie architektą. Kai neseniai geležinkeliečiai buvo paleidę „Kalėdų traukinį“, ši idėja sulaukė didžiulio susidomėjimo, tad, manau, ir mūsų ekskursijos bus populiarios, – vylėsi A. Visockis.
Stoties istorija turėtų sudominti ir jaunąją kartą – spalį planuojamos kūrybinės dirbtuvės vaikams „Miesto legendos“ bei edukacijos mokiniams. A. Visockis pabrėžė, kad laukiama ir marijampoliečių bei miesto svečių minčių dėl renginių, meninių projektų ar kitų kūrybiškų būdų, kurie atspindėtų mūsų geležinkelio stoties svarbą. Pasak jo, tikimasi pasiūlymų, idėjų, kaip dar būtų galima paminėti šį jubiliejų, nes renginių planas dar nėra galutinis. Pasiūlymų laukiama iki vasario 21 dienos elektroniniu paštu komunikacija@marijampole.lt.
Komentarai nepriimami.