Kalvarijoje gyvenantys Algimantas ir Nijolė Babeckai – ne naujokai kelionėse. Algimantas prasitaria, kad jau yra aplankęs beveik 50 įvairių šalių, anksčiau dirbęs ir gidu. Dabar, kai jau nereikia eiti į darbą, savo laiką išnaudoja įdomioms kelionėms. Lapkričio mėnesį abu išvyko į Vietnamą – tai buvo 16-os dienų kelionė su poilsiu prie Pietų Kinijos jūros.
Šioje publikacijoje – Babeckų įspūdžiai, patirtys ir patarimai. Ypač pastarųjų sutuoktiniai negailėjo būsimiems keliautojams.
Nuotraukos iš asmeninio Babeckų albumo
Pakeliui į Vietnamą – ekskursija Stambule
Jei planuojame aplankyti tolimas šalis, turime nusiteikti ilgam skrydžiui. Babeckai kelionę pradėjo Rygoje, skrido iki Stambulo. O iš didžiausio Turkijos miesto iki Vietname esančio Hošimino skrido dar dešimt valandų. Keliautojai gyrė Turkijos oro linijas ir dėmesį klientams: atskridus į Stambulą, apie šešias valandas reikia laukti skrydžio į Hošiminą, todėl minėtos oro linijos keliautojams siūlo nemokamą ekskursiją po Stambulą. Tiesa, kelionių organizatoriai ne visada informuoja apie tokią galimybę, todėl reikia specialiai tuo pasidomėti.
Juolab kad Stambulo oro uosto pastate, išėjus iš skrydžio laukimo zonos, laukia daugybė privačių siūlytojų. Tačiau reikia nepasiduoti jų vilionėms ir susirasti, kaip sakė Babeckai, „žalią kioskelį“, kuriame, parodžius lėktuvo bilietą, jums bus paskirtas ekskursijos laikas ir suteikta garantija, kad būsite laiku parvežti į oro uostą ir nepavėluosite į savo skrydį. Iš tiesų viskas taip ir buvo. Na, o Turkijos oro linijų klientai jau žino ir apie puikų maistą, kuris ilgų skrydžių metu patiekiamas ne kartą.
Socializmas kapitalizmo veidu
Vietnamo Socialistinė Respublika nustebino Algimantą ir Nijolę: sako, keista buvo matyti raudonus socializmo simbolius (kūjį ir pjautuvą) ant šiuolaikinių ir nė kiek socializmo skurdo neprimenančių parduotuvių. Vietname gyvena apie 99 milijonai žmonių, gatvėse net tiršta nuo transporto (tiesa, daugiausia tai motoroleriai, kainuojantys apie 1000 dolerių, automobilių mažiau, tačiau Vietname gaminami ir elektromobiliai). Beveik visų rankose – mobilieji telefonai. Nors atskirtis tarp turtingųjų ir skurdžiausiųjų nemaža, išmaldos prašančiųjų gatvėse nesimato ir turistų jie „neterorizuoja“, kaip kai kuriose kitose šalyse.
Vietnamas buvo prancūzų kolonija. Galbūt vietnamiečiai išmokė prancūzus valgyti varles? Beje, bagetės, hamakai, net tatuiruotės – prancūzų palikimas. Kaip ir kava, kurią į Vietnamą kolonizatoriai atvežė iš Balio. 1954 m. pagal Ženevos konferenciją prancūzai iš Vietnamo pasitraukė. Pietų ir Šiaurės Vietnamas pasiekė nepriklausomybę. Šiaurėje susitelkę komunistai, vadovaujami Ho Ši Mino, pradėjo partizaninį karą su pietiečiais, kuris peraugo į 20 m. trukusį konfliktą. 1964 m. pagalbą Pietų Vietnamui pradėjo teikti JAV kariuomenė ir aktyviai įsitraukė į karą. 1969 m. amerikiečių kariuomenė pradėjo moraliai žlugti, nematė ilgo karo prasmės. Antikarinės demonstracijos JAV privertė siekti derybų. 1973 m. pasirašytas susitarimas JAV kariuomenę išvesti iš Vietnamo.
Įdomu, kad vietnamiečiai vertina prancūzų palikimą ir nekaltina amerikiečių, nors tikrai turėtų už ką. Gal dėl to, kad šios šalies žmonės – labai taikūs, norintys draugauti su visu pasauliu.
9 laipsniai šilumos – pradinukams į mokyklą nereikia
Vietnamas – šiltas kraštas, todėl nenuostabu, kad +9 laipsniai jau yra šalčio riba, kuomet vaikučiai gali nekišti savo nosyčių lauk: labai šalta! O turistai, norintys pamatyti visą Vietnamą, renkasi keliones lapkričio–balandžio mėnesiais (tai sausesnis ir vėsesnis sezonas).
Nijolė pastebėjo, kad saulė virš Vietnamo yra labai kaitri: užtenka net trumpai pavaikščioti – ir jau įdegęs. O jei, kaip mes pratę prie Baltijos, pagulėtume paplūdimyje kokią valandą, Viet-name turbūt visai sudegtume. Beje, patys vietnamiečiai, kaip pastebėjo keliautojai, ir nesidegina saulėje: atvirkščiai, jie labai saugo savo odą, nori, kad ji būtų kuo šviesesnė, nes tai yra aukštesnės kilmės ženklas. Baltaodžiai jiems yra grožių grožis!
…ir kiti „skanėstai“
Be abejo, nuvykus į svečią šalį, visada norisi paskanauti vietinio maisto. Vietnamo virtuvė laikoma viena sveikiausių pasaulyje. Patiekalai nėra riebūs ar aštrūs kaip kitose Azijos šalyse. Dominuoja šviežios daržovės, jūros gėrybės, jautiena ir vištiena, vietiniai prieskoniai. Babeckai paminėjo ir europiečiams nepriimtiną vietnamietiškos virtuvės pusę: šalyje, kurioje žmonės ilgai kentėjo nuo bado, skurdo ir karų, susiformavo gana neįprastos tradicijos: valgoma viskas, kas „kruta“: žiurkės, skorpionai, gyvatės ir kiti „skanėstai“. Turistų autobusas sustojo pakelėje, kur buvo pardavinėjamos keptos žiurkės: viena moteris jas dorojo, kita kepė ir pardavinėjo.
Tačiau nei Babeckai, nei kiti keliautojai nesusigundė paragauti žiurkienos. Neragavo ir gyvatienos su česnaku, nors restoranų valgiaraščiuose galima rasti ir kobrų, stručių (šitą ragavo), ožkų, šunų mėsos. Gidas pasakojo, kad Vietnamo jaunimas žiurkienos, katienos ar šunienos jau nevalgo. Europietiškai mąstant, būtų finansiškai nuostolinga gaminti kepsnį iš, pavyzdžiui, mylimos katės, pirktos už keliasdešimt ar šimtus dolerių. Arba iš šuniuko, kurio šlapia nosytė ir vizginama uodegytė taip džiugino.
Užtat verta paminėti delikatesą: užperėtus kiaušinius (anties embrioną kiaušinyje). Kas galėtų atsispirti šiam kulinarijos šedevrui? Vietiniai sako, kad pirmiausia reikia išsiurbti skystoką turinį kartu su jau beveik išsivysčiusiu ančiuku, turinčiu snapelį, plunksnų užuomazgas ir visus vidinius organus. Tereikia užsiberti truputį druskos.
Jūros gėrybių mėgėjams čia tikras rojus. Nijolė pasakojo ragavusi austrę – ji buvo ir citrina apšlakstyta, ir suvalgyta kaip prideda, tačiau įspūdžio moteriai nepadarė. Skonio reikalas, kaip sakoma. Algimantas pridūrė, kad lietuviškos dešrelės kur kas skaniau. Be to, austrių mėgėjams gal bus įdomu žinoti, kad kilogramas jų čia tekainuoja vieną dolerį.
Dar apie gyvates. Vietname tikima, kad jų mėsa suteikia vyrams vyriškumo. Jų nuodai – vaistas nuo visų ligų. O parduotuvėse galima nusipirkti ir gyvačių (kobrų) užpiltinės.
Vaikų skaičius ribojamas
Kinija sušvelnino „vieno vaiko“ politiką ir dabar leidžia turėti iki trijų vaikų, o Vietname leidžiama turėti du vaikus. Jei moteris susilaukia trečiojo, ji atleidžiama iš darbo. Dabar Vietnamo jaunimas studijuoja ir užsienyje, bet jei ten susilaukia vaiko, turi grąžinti į mokslą investuotus valstybės pinigus.
Moterys į pensiją išeina 55-erių, vyrai – 60-ies. Pensija labai maža, tėvams išgyventi padeda vaikai. Šeimos, turinčios namus, pirmąjį aukštą paskiria verslui (parduotuvei, kirpyklai ar pan.), o 2–3 aukštuose gyvena patys. Tačiau labai daug žmonių gyvena vidutiniškai 50 kv. m butuose, jie kainuoja apie 80 tūkst. dolerių.
Kuo garsėja Vietnamas?
Nors santvarka Vietname socialistinė, bet veikia rinkos ekonomika. Ekonomikos augimą lemia gamyba, informacinės ir aukštosios technologijos.
Pagal naftos gamybą Rytų Azijoje Vietnamas užima trečiąją vietą. 21 proc. BVP sudaro žemės ūkis.
Ši šalis – didžiausia anakardžių ir juodųjų pipirų eksportuotoja (trečdalis pasaulinės rinkos), antra pagal apimtį pasaulyje ryžių eksportuotoja (po Tailando). Eksportuojama daug arbatos, kaučiuko ir žuvies produktų.
Vietnamiečiai – antri kavos eksportuotojai pasaulyje po Brazilijos. Girdėjote apie brangiausią pasaulyje kavą? Taip, apie tą, kur palminiai musangai šeriami kavos vaisiais. Iš gyvūno skrandyje apvirškintų kavamedžio vaisių (paprastai sakant – iš jų išmatose likusių kavos pupelių) Indonezijoje gaminama brangi gurmaniška „Kopi Luwak“ kava. Kilogramas tokios „iškakotos“ kavos kainuoja 300–1500 eurų.
Šioje vietoje reikia pridurti, kad kita Vietname išauginama kava yra už padorią kainą, nes apdirbimo technologija nėra tokia organiška kaip „Kopi Luwak“.
Gyvenimo spalvos, garsai ir kvapai
Babeckai gal nelabai ir tikėjosi, kad šios socialistinės šalies didmiesčiuose (pavyzdžiui, Hošimine) gali pasijusti kaip kokiame Niujorke: 30–40 aukštų namai, gatvėse – daugybė transporto. Yra ir neaukštų statinių – tai prancūziškojo laikotarpio palikimas, jis labai puošia miestus. Rytinę kavą turbūt visi Vietnamo miestiečiai geria kavinėse, o vakarais valgo taip pat mieste. Čia tokia gausybė gatvės maisto!
Problema, su kuria susiduria turistai, sako Algimantas, kai reikia pereiti gatvę: jei nėra šviesoforo, perėjos ženklas nieko nereiškia. Turi giliai įkvėpti, susikaupti ir… žengti. Svarbiausia, sakė pašnekovas, nebėgti, jokiu būdu nežengti žingsnio atgal, nedaryti jokių staigių judesių. Mat kiekvienas vairuotojas (daugiausia tai motorolerių vairuotojai) kažkokiu tik jiems žinomu būdu „apskaičiuoja“ tavo ėjimo greitį ir apvažiuoja tave. Jei atvirai, tai jei nėra rimto reikalo, tai ir neik į kitą gatvės pusę.
Ką dar pamatyti Vietname?
Gaidžių peštynes. Gyvačių fermas. Vietnamietiškų paršiukų lenktynes. Keliavimą ant stručio nugaros (šios pramogos pašnekovai neišbandė – sakė, gaila stručių, ypač matant, kai ant jų užsėda nemenko svorio turistai: vargšai paukščiai net siūbuoja, kaip jiems sunku).
Bet labiausiai Babeckus sužavėjo Vietnamo gamta, kriokliai, Nia Čango paplūdimiai, vaizdingos įlankos (pavyzdžiui, Halongo įlanka, įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą). Kalnai čia sudaro apie 40 proc., o tropiniai miškai – apie 42 proc. sausumos teritorijos.
Jei leisdamiesi lėktuvu į Hošimino miestą pažvelgsite į žemę, pamatysite Vietnamo „vizitinę kortelę“ – Mekongo upės deltą. Tai regionas Vietnamo pietvakariuose, kur Mekongo upė išsišakoja į begalę siaurų kanalų. Šis regionas dar vadinamas Vietnamo aruodu, nes čia užauginti ryžiai ir vaisiai maitina beveik visą šalį.
Apie architektūrą Vietname reikėtų išleisti atskirą laikraščio numerį, tad pasitenkinsime keletu nuotraukų prie šio straipsnio.
Ką reikia žinoti apie vizas
Vykstantys į Vietnamą turi gauti šios šalies vizą. Bet Babeckai pataria labai atidžiai peržiūrėti šį dokumentą dar iki kelionės: ar nesuklysta gimimo data, vardas, pavardė, ar teisingai nurodytas viešėjimo Vietname laikas ir pan. Mat šioje kelionėje sutuoktiniai iš arti pamatė, kokias problemas turistai turi spręsti, jei atvyko su viza, kurioje yra bent menkiausia klaidelė. Dar svarbu pridurti, kad rusiškai šioje šalyje nesusikalbėsi, tad reikia arba mokėti angliškai (prancūziškai), arba iš anksto pasirūpinti pokalbių programėle, kad kilus problemai galėtum ją išspręsti civilizuotai, o ne susirodydamas pirštais. Beje, internetas Vietname veikia puikiai.
Kur toliau?
Daugybę šalių aplankę sutuoktiniai dar neapsisprendė, kurlink norėtų keliauti kitą kartą. Nijolė sako, kad jai labai svarbu kelionės saugumas: vengtų šalių, kuriose tave viduryje dienos apšvarintų nusikaltėliai, o viešbučių kambariuose kartu gyventų gyvatės ar skorpionai. Todėl, nenorint susidurti su tam tik-rais iššūkiais, visada verta iš anksto pasidomėti, ką rašo tą šalį aplankiusieji, kokius įspėjimus pateikia Užsienio reikalų ministerija savo tinklalapyje https://keliauk.urm.lt/.
Komentarai nepriimami.