Daugiabučių renovacija gyventojams atsiperka ne tik mažesnėmis šildymo išlaidomis ir padidėjusia būsto verte, bet ir pastebimai pagerėjusia gyvenimo kokybe. Po renovacijos užtikrinamas komfortiškas mikroklimatas: nuolat palaikoma tinkama temperatūra, švaresnis oras ir sumažėjusi drėgmė. Tai rodo reguliariai atliekamas atnaujintų pastatų monitoringas, kurio tikslas – įvertinti statybos rangos darbų ir įgyvendintų priemonių kokybę.
Nuotrauka iš APVA archyvo
Naujausio Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA), administruojančios Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą Lietuvoje, užsakymu vykdyto monitoringo metu buvo. atliktas namų energinis auditas ir išmatuotas mikroklimatas butuose.
Monitoringui buvo atrinkti daugiabučiai iš Kauno, Klaipėdos, Mažeikių, Utenos ir Vilniaus miestų. Tirtų namų statybos metai svyravo nuo 1960 iki 1988 m., pastatuose esančių butų skaičius tarp 10–144, o po atnaujinimo pastatų energinio naudingumo klasės pasiekė B ir A.
Mažesnės energijos sąnaudos
APVA Pastatų modernizavimo departamento Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus eksperto Edvardo Petrausko teigimu, monitoringo metu gauti rezultatai yra geri – energija naudojama efektyviai.
„Faktinis šilumos energijos suvartojimas atitinka projektinį ir net viršija jį. Tai reiškia, kad gyventojai sutaupo mokėdami už šildymą, nes atšalus, dalis šilumos nėra iššvaistoma per neatnaujintus langus, išorės sienas ar perdangas virš nešildomo rūsio ar palėpės. Siekiant išsaugoti kuo daugiau šilumos namuose ir užtikrinti nuolatinę oro kaitą patalpose geriausias sprendimas yra vėdinimo sistemos su šilumogrąža įrengimas“, – sako E. Petrauskas.
Optimalus drėgmės lygis
Renovacijos metu pakeitus langus ir pagerinus šiluminę izoliaciją, gyventojai gali džiaugtis šiltesniais ir ekonomiškesniais būstais. Žiemos metu renovuoti pastatai geriau išlaiko šilumą, o vasarą užtikrinama mažesnė perkaitimo rizika, taip sumažinant šilumos diskomfortą visais metų laikais. Atlikus monitoringą nustatyta, kad daugumoje tirtų daugiabučių išmatuota vidaus oro temperatūra pateko į rekomenduojamą 18–22 °C diapazoną.
Pasak Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros vyriausiojo mokslo darbuotojo dr. Tado Prasausko, geram mikroklimatui namuose ypač svarbus drėgmės lygis patalpose. Santykinė oro drėgmė keičiasi priklausomai nuo vėdinimo sistemos ir pastato sandarumo. Tinkamai sureguliavus vėdinimo sistemas, santykinės oro drėgmės lygis gali sumažėti iki 5–10 proc., kas reikšmingai mažina pelėsio susidarymo riziką.
Nustatyta, kad virš 90 proc. ekspertizės metu išmatuotų vidaus oro santykinės drėgmės verčių pateko į rekomenduojamą 35–60 proc. ribą.
Švaresnis oras butuose
T. Prasauskas pratęsia, kad aukšta santykinė drėgmė taip pat didina mikrobiologinio užterštumo riziką, todėl labai svarbu užtikrinti tinkamą drėgmės valdymą, ypač pereinamuoju metų laikotarpiu. Mechaninės vėdinimo sistemos, ypač su rekuperacija, užtikrina geresnę oro cirkuliaciją, sumažina anglies dioksido (CO2) ir kitų teršalų, tokių kaip aerozoliai, bioaerozoliai, lakieji organiniai teršalai (LOJ), koncentraciją ore. Dėl šios priežasties žmogus geriau išsimiega ir yra darbingesnis.
Monitoringo metu ištyrus atnaujintų daugiabučių oro kokybę nustatyta, kad apie 80 proc. namų po renovacijos šių dujų koncentracijos kiekis neviršija auditorių nustatytos ribinės vertės.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Ieva VIDŪNAITĖ
Užs. 87.
Komentarai nepriimami.