Žemės kainų lenktynės: ar tikslas pateisina priemones?

Žemės ūkio paskirties žemės nuomos ir pardavimo kainų rinka – aktuali tema ūkininkams. Deja, atvirai ir garsiai apie tai žemdirbiai kalba nenoriai. Jei moki daug – kolegos ūkininkai pasmerks, jei palyginti mažai – kaimynai gali tapti konkurentais.
Žemdirbiai neslepia, kad tokios situacijos – jų kasdienybė, ir patys sutinka, jog žemės nuomos ir pardavimų kainas, kurios vyrauja šiandien, lemia ne tik situacija rinkoje, sklypo vertė, dydis ir privažiavimo keliai, bet ir konkurencija tarp ūkininkų.

Brangiausiai moka – žemės savininkams Marijampolės savivaldybėje

mokejimai.suvalkietis.lt reklama

„Remax Delta“ Marijampolės biuro vadovas Vytautas Brazaitis sako, kad brangiausia žemės ūkio paskirties žemės kaina yra Marijampolės savivaldybėje, kur didžiausi žemės našumo balai.

– Bendrai vertinant tris – Kalvarijos, Kazlų Rūdos ir Marijampolės savivaldybes, vieno hektaro žemės ūkio paskirties žemės kaina svyruoja nuo vieno iki 10 tūkst. Eur, – kainų ribas nurodo pašnekovas.

Neoficialiais duomenimis, vidutinė žemės ūkio paskirties žemės kaina Marijampolės savivaldybėje už vieną hektarą yra 8 tūkst. Eur, nuomos – svyruoja nuo 200 iki 300 Eur už hektarą. Žinoma, kad Kalvarijos savivaldybėje žemės ūkio paskirties žemės pardavėjams už hektarą žemės vidutiniškai mokama po 6–7 tūkst. Eur. Už nuomą čia norima 150–250 Eur už hektarą. Kazlų Rūdos savivaldybėje tendencijos panašios. Norėdamas įsigyti hektarą žemės ūkio veiklai ūkininkas vidutiniškai turėtų pasiruošti 7 tūkst. Eur, nuomai – 200–250 Eur. Svarbu paminėti, kad vidutinės kainos pateikiamos turint galvoje vidutinį žemės našumo balą, kuris yra 39,79.

Sumas nustato nepagrįstai

Kalvarijos savivaldybės Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjas Darius Kuprelevičius sutinka, kad įvardintos kainos yra teisingos. Peržiūrėjus žemės ūkio paskirties žemės pardavimo skelbimus galima pamatyti, kad Kalvarijos savivaldybėje savininkai sklypus įkainoja ir didesnėmis sumomis. D. Kuprelevičius įsitikinęs: jei žemę siūloma įsigyti skelbimuose, už ją prašoma neadekvati suma.

– Pirmumo teisė įsigyti parduodamą žemės sklypą atitenka žemės bendraturčiams. Sekantis eilėje yra žemės naudotojas, po jo rikiuojasi su parduodamu sklypu besiribojančių sklypų savininkai.

Jei šiems asmenims atsiranda galimybė įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, niekas nenori praleisti progos, nes kitos gali ir nepasitaikyti. Bėda ta, kad kartais savininkai nori gauti nepagrįstas sumas. Septynis, jei sklypas didelis, gal net aštuonis tūkstančius eurų už hektarą galima gauti nebent vietovėse visai šalia Marijampolės savivaldybės, kur žemės našumas didesnis. Sangrūdos, Liubavo seniūnijose tokios kainos negali egzistuoti, nes ten žemė kalvota, smėlinga, našumo balai maži, – situaciją paaiškina Kalvarijos savivaldybės Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjas.

Derybose dėl kainos pasitaiko ir negražių gudrybių

Ūkininkė Dalia Kairaitienė, vystanti pieno ūkį Kazlų Rūdos savivaldybėje, Plutiškių seniūnijos Pavabalkšnio kaime, patvirtina, kad šioje savivaldybėje hektaras žemės vidutiniškai kainuoja apie 7 tūkstančius eurų. Bėda ta, kad parduodamų plotų beveik nėra. Pasitaiko vos vienas kitas nedidelis sklypas.

– Jei žemės, kurią nuomojame, savininkas praneša, kad ją parduoda, visada sutinkame įsigyti. Atsisakysi – susidomės kažkas kitas. Nesinori mažinti ūkio apimčių arba dirbti plotą, į kurį galimai įsiterptų kitas savininkas, – paaiškina ūkininkė.

D. Kairaitienė pasakoja, kad visai neseniai teko atsidurti gana nemalonioje situacijoje. Netoliese dirbantis ūkininkas į Kairaičius kreipėsi suglumęs ir pasipiktinęs. Žemės, kurią nuomojasi, savininkas jam pranešė, kad nori parduoti savo sklypą. Ūkininkas susidomėjo, tačiau išgirdęs pageidaujamą gauti sumą, nustėro. Žemės savininkas paaiškino, kad tiek ir daugiau jam siūlo ūkininkai Kairaičiai.

– Naudodamasis mūsų vardu žemės savininkas bandė gauti geresnę kainą, – piktinosi ūkininkė, tačiau pasidžiaugė, kad su kolega ūkininku išsikalbėjo apie situaciją. Kitu atveju gali nesuprasti, kodėl kaimynas nesisveikina.

Patys ūkininkai iškreipia rinką

Jei tik nepažeidžiamos etikos ir moralės normos, žemės savininkų noras parduoti žemę brangiau tarsi suprantamas ir pateisinamas. Ūkininkai teigia suprantantys tokį žemės savininkų norą, tačiau sako, kad viskam turi būti ribos, todėl tarp žemdirbių galioja nerašytas susitarimas mokėti vidutines sumas tiek už įsigyjamą, tiek už nuomojamą žemę. Deja, šio susitarimo ne visi paiso.

Visai neseniai Marijampolės savivaldybės žemdirbių bendruomenėje nuskambėjo atvejis, kuomet žemės savininkas ilgamečiam žemės nuo­mininkui pranešė, kad nuomos kainą didina kone dvigubai – nuo 250 iki 450 Eur už hektarą. Ūkininkui tokia suma buvo per didelė ir jis atsisakė tęsti nuomos sutartį. Atrodė, kad norinčiųjų mokėti tokią nuomos kainą tikrai neatsiras, tačiau atsirado. Jaunas ūkininkas sutiko ne tik mokėti pageidaujamus pinigus, bet ir iki sklypo važiuoti apie 50 kilometrų.

– Gali būti, kad žmogų spaudė įsipareigojimai dėl paramos didinti ūkio apimtis, tačiau čia ne pasiteisinimas. Nesuprantu, kaip tokioje situacijoje galima dirbti pelningai, – įsitikinęs Marijampolės ūkininkų sąjungos pirmininkas Sigutis Jundulas.

Ūkininkų vedlys sako, kad sutikdami mokėti tokias sumas žemės savininkams patys žemdirbiai iškreipia rinką ir kolegas įvaro į kampą.

Didesnė kaina pilnesnių kišenių negarantuoja

Marijampolės savivaldybės Purviniškės kaime ūkininkaujantis Mindaugas Vaišnys teigia tokių ir panašių situacijų yra girdėjęs ne vieną. Panašioje teko atsidurti ir pačiam, kai ilgus metus nuomotą žemę „nunešė“ kolega ūkininkas, pasiūlęs keliasdešimt eurų daugiau.

– Ypatingai skaudu, jei būni į tą žemę investavęs, pagerinęs jos būklę ar net vertę. Pavyzdžiui, nuomoju 8 hektarų sklypą. Maždaug hektaras to sklypo užmirkęs. Problemą sutvarkiau, su šeimininku sutarėme, kad kurį laiką nemokėsiu nuomos. Žmogus patikimas, seniai pažįstamas. Kitu atveju gerai pagalvočiau, ar imtis tokių investicijų, nes niekada negali būti tikras, ar kitais metais tą žemę pats dirbsiu, – patirtimi dalijosi ūkininkas ir pridūrė, kad žemės savininkams žadami nuomos pinigai ne visada būna sumokami.

M. Vaišnys sakė žinantis atvejų, kai ūkininkų įsiskolinimai žemės savininkams siekia net triženkles sumas.