„Tik neužsisklęskite, bendraukite“

Taip sako marijampolietė Gema Neniškienė, Marijampolės TAU studentė-senjorė, ir pataria: „O jeigu šalia nėra artimųjų, kurie išklausytų, kreipkitės į „Sidabrinę liniją“.

Gema Neniškienė – „Sidabrinės linijos“ savanorė, „Metų senjorų rinkimuose“ pelniusi „Metų socialiai atsakingos“ nominaciją. Šiuos rinkimus pernai ketvirtą kartą iš eilės skelbė žurnalas „60+“ kartu su žurnalu „Savaitė“. Senjorai pretendavo į keturias skirtingas nominacijas: „Metų veikliausias“, „Metų inovatyviausias“ „Metų tvariausias“ ir „Metų socialiai atsakingas“. Konkurso organizatorių tikslas – pagerbti tuos senjorus, kurie aktyviai dalyvauja visuomeniniame gyvenime, džiugina aplinkinius savo kūrybinėmis idėjomis, skatina kitus gyventi prasmingai ir pozityviai.

„Metų socialiai atsakinga“ pripažintai aštuntąjį dešimtmetį skaičiuojančiai G. Neniškienei pozityvumo gali pavydėti ir kur kas jaunesni žmonės. O tai, pasak p. Gemos, užkoduota noruose būti naudinga ir padėti kitiems.

– Ir pensinio amžiaus sulaukę žmonės gali gyventi aktyvų, turiningą gyvenimą, jeigu tik patys to nori. Marijampolėje, kaip nė viename kitame mieste, senjorams yra tiek daug galimybių, tik norėk jomis naudotis. Miesto jaunimas (pašnekovė turi omenyje Savivaldybės vadovus – autorės pastaba) senjorams skiria daug dėmesio: ir įvairūs nemokami renginiai, ir įdomūs susitikimai Kultūros centre, kino teatre, bibliotekoje, ir užsiėmimai Visuomenės sveikatos biure, ir pokalbiai su psichologais, o kiek koncertų, ypač vasarą, miesto parkuose, aikštėje, visko ir neišvardinsi. Man visur patinka, noriu ir pamatyti, ir išgirsti, tad veiklos tiktai netrūksta. O didžiausia atgaiva – Trečiojo amžiaus universitetas (TAU). Jeigu jo nebūtų, daug ko nebūtų, – džiaugiasi p. Gema.

„Papuoli ir užsikabini“

Į Marijampolės TAU G. Neniškienė įstojo 2019 m., kai tapo senjore.

– VĮ prie Marijampolės pataisos namų (po reorganizacijos pavadinimas pasikeitė į VĮ ,,Mūsų amatai“) išdirbau 52-jus metus. Tai – vienintelė mano darbovietė, atėjau dvidešimties, išėjau 70, dar metus važinėjau į Vilnių, – pasakoja vyriausiąja buhaltere dirbusi G. Neniškienė.

Taigi jau šešti metai, kai p. Gema – TAU studentė. Kaip pati sako: „Papuoli ir užsikabini“.
– Universitete mūsų, senjorų, mokosi daugiau nei 700. Susirinkę aktyvūs žmonės, kuriems viskas įdomu, tik tiems, kurie sėdi namuose, nuobodu. Kuo užsiimti universitete, pasirinkti gali kiekvienas pagal savo norus: 13 fakultetų, trys užsienio kalbų grupės, keturi meno kolektyvai. Ir lanko žmonės ne po vieną užsiėmimą. Aš taip pat pasirinkusi keturis fakultetus: Stiliaus ir mados, Kultūros ir meno, Buities kultūros, Dailės technologijų. Susirinkti kartą per mėnesį – jokio vargo, vien tik įdomumas, – sako p. Gema.

Kai didžiausia liga – vienatvė

Šešti metai G. Neniškienė – ir „Sidabrinės linijos“ savanorė. („Sidabrinė linija“, kaip rašoma jos pristatyme, tai – nemokami draugystės pokalbiai, emocinė ir informacinė pagalba senjorams. Jos tikslas – mažinti senyvo amžiaus žmonių izoliaciją, socialinę atskirtį ir vienišumą, padėti jiems susirasti naujų draugų ir bendraminčių, užmegzti tikrą, tvirtą ir nuoširdžią draugystę su pokalbių pašnekovu.)

Prie Mariaus Čiuželio labdaros ir paramos fondo 2016 metais įkurtos „Sidabrinės linijos“ Marijampolės TAU prisijungė 2019 m. kovo 4 d.

– Direktorės Onutės Sakalauskienės paragintos tada užsirašėme 32 moterys. Direktorė mus pakrikštijo „sidabrinukėmis“. Dabar likome 24. Esu seniūnė, – sako G. Neniškienė.

Visi savanorių pokalbiai vyksta per virtualų skambučių centrą, kuris sujungia abu pašnekovus. Tereikia atsiliepti į sutartu metu gautą skambutį ir pradėti pokalbį. Pradžioje kalbėdavosi po dvi valandas, dabar – pusvalandžiu trumpiau, po 1,5 valandos pokalbio linija išjungiama.

– Su 90-mete vilniete beveik trejus metus kartą per savaitę po 2 val. kalbėdavau. Dabar su trimis pašnekovais kalbuosi oficialiai, dar su dviem – neoficialiai, mat ne visiems tinka nustatytos valandos, jie tiesiog nori pasikalbėti, kada patys nori. Tad „sidabrinukės“ nutarėme kalbėti tada, kai žmogus nori, ne vien tik tada, kai sujungia centras. Man, kaip ir kitoms, nesunku kalbėtis, nes suprantame, kad šie pokalbiai tiems žmonėms – vienintelis bendravimas, žinome, kad jie laukia šių skambučių, nes turi daug ką papasakoti. Kiek likimų, istorijų išgirsti. Viena pašnekovė iš Varėnos prisipažino, kad mūsų pusantros valandos pokalbis – vienintelis per visą savaitę, – pasakoja p. Gema, pripažindama, kad patys pašnekovai įvardija savo ligų diagnozę – vienatvę, kad bendravimas jiems – geriausias vaistas.

Žmogui labai svarbu išsikalbėti

Beklausant p. Gemos pasakojimų net sunku patikėti, kokią nepagarbą, diskriminaciją patiria senas žmogus. Yra tokių asmenų, ir nemažai, kuriems ne tik kad sunku šalia gyvenantį vienišą pakalbinti, paklausti, gal reikia pagalbos, bet dar jį ir moraliai žemina… Atrodo, pačių senatvė niekada nepasivys ir tokia dalia niekada neištiks. Duok Dieve…

– Nė vienas mano pašnekovas neuždaras. Jie tiek visko papasakoja, tik klausykis. Kita vertus, nepažįstamajam tikriausiai lengviau atsiverti, bėdas papasakoti, negu šalia gyvenančiam ir nieko nenorinčiam girdėti. Išsikalbi, ir tas nepažįstamas žmogus pasidaro kaip ir savas. Su kai kuriais ne tik kalbuosi, bet ir susitinku. Štai Jonavoje gyvenančiai pašnekovei atsitiko nelaimė, ją paguldė į ligoninę, tai ji man skambina, nes neturi kam pasiguosti. Dukra – užsienyje, retai paskambina, kaimynai – šalia, bet nebendraujantys. Važiavau į Jonavą, kad tik nusiramintų, patikėtų, kad viskas susitvarkys, – pasakoja p. Gema.

Pokalbiai, pasak moters, būna įvairūs. Su kiekvienu reikia vis kitaip kalbėti: vienam griežčiau pasakyti, kad nepanikuotų, kitą švelniais žodžiais „paglostyti“. Bet svarbiausia – išklausyti.

– Pasitaiko įvairių pašnekovų. Vieni pokalbį pradeda išliedami neigiamas emocijas, bet kai tai priimi ramiai, nesileidi į diskusiją, žmogus nusiramina. Pasijuokiame, kad „sutvarkėme pasaulį“, ir tada randame kitų temų. Kalbamės apie knygas, apie keliones. Aš daugiau pakeliavus, lankiusis Italijoje, Šveicarijoje, Portugalijoje, ypač įsimintina kelionė buvo laivu Nilu, tai paprašyta ir papasakoju, ką mačiusi. Prisimename ir matytus spektaklius, aptariame knygas, dalijamės pyragų receptais ir apie gėlių auginimą pakalbame.

Netgi tenka paaiškinti, kaip dirbti kompiuteriu, – pasakoja p. Gema, prisipažindama, kad prisiima pašnekovų rūpesčius, nes kitaip negali – jai nuoširdžiai gaila tų žmonių ir malonu jiems padėti.

Praėjusieji metai sunkūs buvo ir pačiai p. Gemai. „Su vyru Algirdu pragyvenome 54 metus, abu turėjome vieną principą – nedaryk blogo kitam, kas tau nepatinka.“ Vyras pritarė ir žmonos savanorystei „Sidabrinėje linijoje“.

Kasdien valandų valandas žmona praleisdavo prie sergančio vyro, bet nė vienam savo pašnekovų neatsakė pokalbio. Teko ir paskaitų daug praleisti, nes tiesiog nespėdavo, nebent valandai kitai ištrūkdavo pasiklausyti psichologų patarimų, kurie jai tuo metu buvo ypač naudingi.

– Aš ir savo pašnekovėms vis sakau, kad kreiptųsi į psichologą, jeigu joms negera, bet jos greičiau man paskambina. Tada ieškau, kaip joms padėti. Visada raginu savo pašnekovus, kad eitų į koncertus, kokius susiėjimus, nesėdėtų vienumoje, – sako p. Gema.

„Sidabrinė linija“ – atgaiva vienišiems žmonėms

Neseniai vykdytoje apklausoje dėl „Sidabrinės linijos“ veiklos G. Neniškienė apklausė 45 pašnekovus.
Nė vienas, pasak p. Gemos, nepasakė blogo žodžio, visi džiaugiasi, kad yra tokia „Sidabrinė linija“. Surinkti daugiau kaip pusę tūkstančio savanorių, kurie aukotų savo laiką, užimtų du tūkstančius pasikalbėti norinčiųjų – didelis darbas ir neįkainojama moralinė atgaiva vienišiems, dėmesio stokojantiems žmonėms.
Savanoriai tarpusavyje taip pat bendrauja, susitinka arba internetu, pasidalija patirtimi, konsultuojasi su psichologais. Marijampolietės ypač vertina psichologės Brigitos Gelumbauskienės konsultacijas.

– Nelikite vieniši, paskambinkite į „Sidabrinę liniją“ tel. 8 800 80020 ir registruokitės pokalbiams su savanoriais. Pagalbos besikreipiantiems tai nieko nekainuoja. Neužsisklęskite savyje, skambinkite ir pasikalbėkite su žmogumi, kuris skirs jums laiko, išklausys, pabendraus, – ragina savanorė Gema Neniškienė, tapusi „Metų senjorų rinkimų“ nominante.