Kai maždaug prieš dešimtmetį pirmą kartą dalyvavome renginyje, kur be kitų dalyvių pasirodė ir grupelė Kvietiškio dvaro gaivinimo entuziastų, susibūrusių į istorinio šokio grupę, ne vienam neįprastu žanru besigėrint gal nė nešmėstelėjo mintis, kad tai – ne vienkartinis toks susitikimas. Ir štai – Kvietiškio žemė pasirodė esanti tinkama ne tik šimtamečiams ąžuolams augti, bet ir kitiems vertingiems dalykams vešėti. Prieš dešimtmetį įkritusi sėkla ne tik sudygo, sulapojo, bet ir pasipuošė gražiausiais žiedais, kuriais dabar gėrisi ne vien marijampoliečiai.
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos
Visa tai – apie istorinį šokio kolektyvą, kuris, Dainos Misiukevičienės vadovaujamas, seniai vadinasi gražiu vardu „Reverence“ (tai reiškia reveransą – pagarbų nusilenkimą) ir dabar gyvuoja po MRU Sūduvos akademijos vėliava. Į veiklos dešimtmečiui skirtą koncertą Marijampolės dramos teatre buvo kviečiami visi, kam patinka seniai praėjusių epochų muzika ir tą ypatingą laikotarpį atspindintys šokiai, puošnūs rūbai (ne taip jau paprasta juos dėvėti!). Rengėjai kvietė romantiškai pabūti po įvairių epochų žvaigždėtu dangumi, pajusti kitokio gyvenimo ritmą ir kartu su koncerto dalyviais leisti sau nuklysti mintimis… gal nebūtinai į baroką ar renesansą, bet bent keletu dešimtmečių atgal, kad ir į XX amžių… Nes, tarkime, net ir trisdešimtmečiui jis jau atrodo tolių toliuose…
Kaip buvo žadėta, taip ir įvyko. Ankstėliau atėję teatro fojė galėjo pamatyti „Reverence“ per dešimtmetį nueito kelio įvairias stoteles parodoje: koncertus ir festivalius, viešnagę pas kolegas ir keliones – kolektyvo augimą. O scenoje, laikrodžiui netikėtai ėmus sukti rodykles atgal, švytint vis kitokiam „dangui“, atsiveriant vis naujoms menėms, šventės vedėjas Karolis Sinskas pakvietė keliauti laiku, visiems drauge pabūti sapne, iš kurio nesinori atsibusti… Jis skaitė laiškus, kuriuose buvo pasakojama apie kelionę per epochas, o jų grožį bei kiekvienos išskirtinumą demonstravo ir jubiliatai, ir svečiai.
Jau kuris laikas istorinis šokis išgyvena renesansą, kuriasi mažesnės ar didesnės grupės, ypač prie to prisidėjo atstatyti, atgaivinti dvarai, kur šie kolektyvai iš tiesų atskleidžia visą prabėgusių epochų grožį ir kultūrą. Į marijampoliečių šventę atvyko Jurbarko rajono Veliuonos kultūros centro senovinių šokių studija „Saltare Festum“, Kidulių dvaro (Šakių r.) šokių ir teatro studija „Il ballo della luna“, Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos istorinio šokio kolektyvas „Fioretti“, Garliavos (Kauno r.) kultūros centro šokių kolektyvas „Vija“, Marijampolės kultūros centro šokio studija „Arabeskas“.
O kaipgi tokie subuvimai be muzikos? Tad kamerinio ansamblio „Cantare“ atliekami kūriniai susiliejo su visų epochų vizualiniu skambesiu ir buvo sutikti ne menkesnių plojimų, negu šokėjų pasirodymai. Jei paklaustum žiūrovų, kas labiausiai patiko, atsakymai veikiausiai būtų skirtingi. Drabužio grožis (pirmasis įspūdis), judesio grakštumas, šokėjų nuotaika (įtampa veide, baiminantis kad tik nesuklydus, pagadintų ir turtingiausią įvaizdį) – ir bandymas pasijusti tam tikroje epochoje… Daugybė dalykų slypi tame, kas kažkam gali atrodyti kaip lėtas pasivaikščiojimas scenoje. „Reverence“ kolektyvas į sceną ėjo su vis kitu įvaizdžiu, o programos pabaigoje skambėjo M. Oginskio polonezas, sukvietęs visus svečius į gražų būrį.
Sveikindamas marijampoliečių kolektyvą su jubiliejumi Seimo narys Karolis Podolskis dėkojo už galimybę pabūti nuostabioje puotoje, už dovanotą šventišką nuotaiką, dėkojo šokėjams ir vadovei Dainai Misiukevičienei, linkėdamas sėkmės ateityje. Marijampolės savivaldybės mero pavaduotojas Artūras Visockis pasidžiaugė, kad prieš dešimtmetį Marijampolėje atsirado kolektyvas, kokio iki tol nebuvo. „Pažįstu daugelį žmonių – esate puikūs įvairiose gyvenimo srityse ir labai smagu, kad kalbate dar ir meno kalba. Linkiu, kad antrasis dešimtmetis kolektyvui būtų dar aktyvesnis“. Vicemeras padėkojo ir šventėje dalyvavusiems svečių kolektyvams.
Mykolo Romerio universiteto bendruomenės gerovės centro vadovė Vilma Miglinė sakė: „Didelis džiaugsmas ir garbė, kad mūsų universiteto bendruomenė pasipildė tokiu kolektyvu, praturtėjo kultūriškai. Šokėjų akys atspindi džiaugsmą ir meilę šokiui, dovanoja šventę visiems“. MRU Sūduvos akademijos l. e. p. dekanė Ilona Mulerenkienė įteikė padėkas ir visiems kolektyvams, „Reverence“ vadovei Dainai Misiukevičienei – jai ir jos kolektyvui gražių sveikinimų ir linkėjimų negailėjo ir svečių kolektyvai, ir su gėlėmis susirinkę žiūrovai.
Komentarai nepriimami.