Pirmadienį, vasario 24 d,. sukaks lygiai treji metai, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją Ukrainoje. Per trejus karo metus daugybė lietuvių kiek galėdami stengėsi padėti kovojantiems ukrainiečiams, pagalba teikiama toliau. Marijampoliečiai taip pat neliko nuošalyje – paramos akcijas kasmet rengia „Rotary“ klubas, kartu su Savivaldybe siunčiantis pagalbą susigiminiavusiam Šeptyckio miestui. Paramą ukrainiečiams organizuoja įvairios kitos organizacijos, taip pat mūsų miesto LIONS klubas. Pastarojo narys Ugnius Alaunis už savo tarnystės iniciatyvas neseniai buvo nominuotas tarptautiniam LIONS apdovanojimui „New Voice“ („Naujas balsas“).
Marijampolietis Ugnius Alaunis, padėdamas kariaujančiai Ukrainai, negaili nei savo laiko, nei jėgų, nei asmeninių lėšų. Ričardo Pasiliausko nuotrauka.
Padėti ėmėsi nuo pat karo pradžios
U. Alaunis nuo pat pirmųjų karo Ukrainoje dienų pradėjo ieškoti būdų, kaip padėti agresiją patiriančiai šaliai. Automobilių remontu ir komforto sistemų montavimu besiverčiantis 39 metų vyras socialiniame tinkle „Facebook“ perskaitė informaciją, kad Ukrainai labai reikalingi visureigiai automobiliai, nes jie yra puiki priemonė pervežti reikiamą amuniciją, žvalgybai, kitoms operacijoms. Ugnius draugams per grupės susirašinėjimą pasiūlė nupirkti ir paruošti ukrainiečiams padidinto pravažumo automobilį. Jau netrukus į Ukrainą iškeliavo dar dvylika visureigių. Šiandien jų skaičius jau gerokai perkopęs šimtą.
– Įsitraukiau į šią veiklą greitai ir ji tebesitęsia. Tais pačiais 2022 metais tapau Marijampolės LIONS klubo nariu ir atsirado dar daugiau galimybių prisidėti, įgyvendinti didesnius projektus. Kaip itin svarbų projektą noriu paminėti už LIONS klubų ir kitų organizacijų narių pinigus nupirktą operacinį endoskopą, kuris iškeliavo į vieną iš Kyjivo ligoninių. Šis prietaisas ten naudojamas sudėtingoms operacijoms atlikti, jis kariams bei kare sužeistiems civiliams gyventojams padeda grįžti į gyvenimą. Ne kartą teko aplankyti tą ligoninę ir matėme, kad endoskopas nuolat naudojamas ir ten labai reikalingas, – sakė U. Alaunis.
Endoskopas Kyjivo ligoninėje gelbsti žmonių gyvybes. Nuotrauka iš asmeninio U. Alaunio albumo.
Ukrainiečiams – generatoriai ir kita įranga
Vyras pabrėžė, kad tie treji karo Ukrainoje metai iš pagrindų pakeitė ir jį patį. Žmonės, apsilankę kariaujančioje šalyje, pabendravę su vietos gyventojais, į daugelį dalykų ima žiūrėti kitaip. „Kai pirmą kartą praėjus kelioms savaitėms nuo karo pradžios apsilankiau Ukrainoje, kai viską pamačiau iš arti, mūsų kasdienės bėdos, skundai ar padejavimai atrodė tik smulkmenos“, – teigė jis.
Nuo 2022-ųjų vasario nuolat paramos siuntas į Ukrainą gabenantis marijampolietis pasakojo, kad itin svarbi siunta nuo okupantų besiginančius ukrainiečius pasiekė praėjusią žiemą, kai jiems buvo nuvežta daugiau kaip dvi dešimtys elektros generatorių. Tai buvo visos Lietuvos LIONS klubų projektas, kurį koordinavo marijampoliečiai. Anot U. Alaunio, jie nelengvai surado, kur įsigyti generatorių, nes tuo metu buvo didelis šios įrangos poreikis. Po to vežė generatorius į Lietuvos ambasadą Kyjive. Ten siuntą perėmė Mykolajivo srities vadovai. Generatoriai buvo nuvežti mokykliniu autobusu, kuris taip pat padovanotas ukrainiečiams.
– Tie automobiliai, kuriuos mes ar mūsų kolegos iš įvairių fondų siunčiame į Ukrainą, visada važiuoja ne tušti, o pakrauti įvairiais daiktais. Per trejus karo metus susiformavo jau nemažas bičiulių, norinčių padėti kariaujančiai šaliai, ratas. Visi prisideda, kaip, kas ir kuo gali, tad vežame ir maskuojančius tinklus, ir sausus maisto davinius, įvairius maisto produktus, šokoladą, medų, higienos reikmenis, drabužius, reikalingas medicinos priemones. Visų jų poreikis yra didelis, – teigė Ugnius.
Ukrainoje su parama lankėsi 11 kartų
Pastarąjį, jau 11 kartą, paramą Ukrainai marijampolietis vežė pernai lapkritį. Tada ten keliavo didelis konvojus. Ukrainą pasiekė 18 transporto priemonių, tarp jų buvo ir benzinvežis, skirtas specialiųjų operacijų padaliniui, nes ukrainiečiai turi nemažai problemų dėl degalų pristatymo ir logistikos.
Šiemet vasario pradžioje U. Alaunio bičiuliai vėl važiavo į Ukrainą, vienas iš Marijampolės LIONS klubo narių padovanojo automobilį, bet patį Ugnių pristabdė planuota kojos operacija. Jis neabejoja, kad kai pasveiks, vėl važiuos ten, nes per tą laiką ir Lietuvoje, ir Ukrainoje atsirado daug bičiulių, o kiekviena tokia kelionė su labdara duoda labai daug.
Paklaustas, kas labiausiai įsiminė šioje veikloje, Ugnius teigia, kad tai – pirmoji kelionė, kai buvo daug nežinomybės, kai net planų į pačią Ukrainą įvažiuoti neturėta, nes planavo pasiekti tik Lenkijos ir Ukrainos pasienį. Paskui planai pasikeitė, buvo nutarta pasiekti Lvivo miestą, lietuvius pasitiko policijos palyda, pakeliui matėsi kelio užtvaros, kariškiai, degė laužai, budėjo žmonės, veikė komendanto valanda. Vėliau visa tai jau tapo įprasta rutina.
– Kai pirmąjį kartą ten nuvykęs išgirsti oro pavojaus signalą, suvirpa širdis, o vėliau nekreipi į tai dėmesio. Įprastą gyvenimą bando gyventi ir vietos žmonės. Per dieną būna daug kartų, kai ta sirena kaukia, ypač Charkive ar Kyjive, kur daug kartų lankiausi.
Ukrainiečiai mato, kad važiuojant pro mus skrenda dronas, bet visi važiuoja, nors tas dronas kažkur nukris, pataikys, kažkas žus ar bus sužeistas. Visi važiuoja, nes jeigu kaskart paliksi mašiną ir bėgsi į priedangą, tai tiesiog psichologiškai palūši. Žmonės jau nereaguoja, ir tai nėra gerai, nes žūsta civiliai, – apgailestavo pašnekovas.
Pasirinkimas – ir šeimos istorijoje
Pasak Ugniaus, kartais pažįstami jo klausia, kodėl jis užsiima šia veikla, kam jam to reikia. Ugnius atsako, kad vienam žmogui reikia vienų dalykų, kitam – kitų. „Vienas patiria malonumą skriedamas keturračiu, kitas mėgaujasi gulėdamas prie šiltos jūros Turkijoje, o aš matau prasmę šioje veikloje, nes nuvažiavę į Ukrainą, ten pabendravę su žmonėmis, pasikrauni energijos, jauti jų šiltumą, nuoširdumą, ir tai tave labai motyvuoja. Tiesiog yra gera, kad gali padaryti gerą darbą. Ta emocija yra neapsakoma, ją reikia patirti asmeniškai, ir visi, kas tą pajuto, įsitraukė, toje veikloje ir liko“, – sakė vyras.
Pasirinkimas padėti Ukrainai, anot Ugniaus, gal giliai glūdėjo ir jo šeimos istorijoje, nes seneliai buvo ištremti į Sibirą 1941-ųjų birželį, jų pirmagimis ten neišgyveno. Ugniaus tėtis irgi gimė Sibire, šeima iš ten grįžo 1955 metais. Vyras turi ir saugoja visą šeimos bylą. Jo motina pedagogė Roma Alaunienė Marijampolėje, Meilės Lukšienės švietimo centre, lietuvių kalbos mokė daugybę mūsų mieste gyvenančių ukrainiečių.
Į Ukrainą gabendamas paramą U. Alaunis vyksta atostogų sąskaita, be to, naudoja asmenines lėšas. Anot pašnekovo, kartais galvojama, kad savanoriai ten vyksta naudodami suaukotus pinigus, bet visi tie pinigai iš tiesų skiriami tiesiai ukrainiečiams, o už kelionę, nakvynę, maistą, kitas išlaidas važiuojantys susimoka patys. Tam kaskart tenka skirti 300–400 eurų.
LIONS nominacija – keturiems lietuviams
Paklaustas, kiek jam svarbi yra LIONS nominacija „Naujas balsas“, marijampolietis sakė, kad tai didelis veiklos įvertinimas, nors dirba tikrai ne dėl to ir stengiasi būti kuklus. „Ačiū klubui, kad mane pasiūlė, mano kandidatūrai pritarė ir Lietuvos LIONS klubų valdyba. Man svarbu, kad nominacija yra už tarnystę. Geras jausmas daryti gerus darbus su teisingais ir gerais žmonėmis, tai sukuria didžiausią pridėtinę vertę. Atsiranda vidinis pasitenkinimas, ir tai – didžiausias varikliukas, kuris veda į priekį“, – teigė jis.
Marijampolės LIONS klubo prezidentas Juozas Burba „Suvalkiečiui“ pabrėžė, kad Ugniaus tarnystė ir iniciatyvos yra labai svarbios, todėl nominacijos jis tikrai vertas. Iš viso šiam apdovanojimui nominuoti keturi lietuviai, kiti trys yra iš Vilniaus, Plungės ir Vilkaviškio. „Lietuvoje veikia 36 LIONS klubai, o mūsų klube yra 27 nariai. Svarbu ir tai, kad maždaug trečdalis iš jų jau ir patys apsilankę karą patiriančioje Ukrainoje ir vienu ar kitu būdu padėję tos šalies žmonėms. Tai pirmas kartas mūsų klubo istorijoje, kai narys gavo šią nominaciją, ir tai svarbu mums visiems“, – teigė J. Burba.
Marijampolietis daug prisidėjo, kad Ukrainą pasiektų generatoriai iš Lietuvos. Nuotrauka iš asmeninio U. Alaunio albumo.
Parama Ukrainai negali nutrūkti
Pats U. Alaunis šiomis dienomis atidžiai seka įvykius Ukrainoje ir turi savo nuomonę apie juos. Anot vyriškio, yra labai daug įvairios, kartais prieštaringos informacijos viešojoje erdvėje, bet daug dalykų vyksta neviešai. „Aš dabar noriu tikėti, kad informacija, kuri mums pateikiama, turi tam tikrą tikslą, bet nevisiškai atspindi realybę. Neabejoju, kad Ukraina tikrai nebus palikta viena, nes jei taip atsitiktų, būtų tik laiko klausimas, kada rusai su savo imperiniais kėslais ateitų iki mūsų. Neabejoju, kad yra protingų žmonų, kurie viską žino ir supranta, o daug dalykų į viešumą tiesiog nepatenka.
Mano vertinimu, tai, ką sako Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trampas, yra tam tikras spaudimas mums ir Europos Sąjungos visuomenei. Mes turime suprasti, kad Amerika neprivalo mūsų gelbėti, nes mes patys privalome pasitempti ir padėti Ukrainai. Padėdami Ukrainai mes padedame ir sau. Mes visi turime pabusti ir imtis realių veiksmų čia ir dabar“, – kvietė jis.
Algis VAŠKEVIČIUS
Komentarai nepriimami.