Pirmadienį vykusiame Tarybos posėdyje apsvarstyti 43 klausimai. Nors sprendimų projektai būna išsamiai nagrinėjami komitetų posėdžiuose, šįkart ir Taryba daug dėmesio skyrė klausimams dėl savo veiklos reglamento pakeitimų, taip pat dėl Savivaldybės biudžetinių įstaigų buhalterijų centralizavimo. Posėdyje priimta ir daugiau gyventojams svarbių sprendimų.
Siūlymo nesvarstyti nepalaikė
Posėdžio pradžioje Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos vadovas Edmundas Razvickas klausimą dėl biudžetinių įstaigų buhalterijų centralizavimo pasiūlė iš dienotvarkės išbraukti, motyvuodamas tuo, kad jis siūlomas skubos tvarka, neaptartas su bendruomene ir su opozicija. Meras Povilas Isoda paaiškino, kad jokios skubos nėra, jis svarstomas įprasta tvarka, apie tokius planus jau buvo žinoma ir anksčiau. Tad balsuodami 16 Tarybos narių pasisakė už tai, kad šis klausimas būtų svarstomas. P. Isoda taip pat Tarybos narių paprašė balsuoti už tai, kad jie negalėtų nusišalinti šio klausimo svarstymo metu, nes kitaip neliktų kvorumo, ir tam buvo pritarta 22 balsų dauguma.
Siekį sujungti Savivaldybės biudžetinių įstaigų buhalterijas E. Razvickas pavadino dar vienu darbo vietų naikinimo procesu. Pasak jo, neatlikta jokia analizė, ar tokia centralizacija reikalinga, kiek buhalterių dėl jos neteks darbo. Pasak jo, neišklausyta ir pačių buhalterių nuomonė. Aiškių tokios reformos argumentų pasigedo ir opozicijos lyderė Vaida Pituškienė, pabrėžusi, kad tos 23 įstaigos yra labai skirtingos. Ji teiravosi, kaip į tokius planus reagavo įstaigų vadovai?
Siekia efektyvesnio apskaitos tvarkymo
Meras P. Isoda paaiškino, kad pirmiausia reikia pradėti šį procesą, sukurti sistemą ir paskirti naują jungtinės buhalterijos vadovą, o darbuotojai bus atrenkami pagal savo funkcijas ir tada paaiškės, kiek jų reikės, viskas bus atliekama pagal įstatymus ir Darbo kodeksą. Pasak mero, šiuo klausimu buvo diskutuojama ir su biudžetinių įstaigų vadovais, ir su pačiais tų įstaigų buhalteriais. Panaši sistema sėkmingai veikia Kauno, Klaipėdos, Alytaus ir kitų miestų bei rajonų savivaldybėse.
Šiuo sprendimu siekiama efektyvesnio Savivaldybės biudžetinių įstaigų apskaitos tvarkymo bei vidinių resursų optimizavimo. Dabar taikoma sistema, kai apskaita vykdoma kiekvienoje įstaigoje atskirai, turi trūkumų: kai kada informacija pateikiama skirtingai, dominuoja sisteminės klaidos, dažnu atveju buhalteriai atlieka funkcijas, kurios nėra priskiriamos buhalterio funkcijoms, be to, sudėtinga spręsti buhalterių pavadavimo klausimus, kai jie atostogauja ar serga. Centralizavus apskaitą, tikimasi efektyviau naudoti ir optimizuoti žmogiškuosius išteklius, užtikrinti efektyvesnį įstaigų apskaitos tvarkymą, informacinių technologijų panaudojimą, sumažinti apskaitos klaidų tikimybę, pagerinti finansų valdymą ir kontrolę.
19 Tarybos narių balsavo „už“, penki susilaikė ir trys buvo „prieš“, kad nuo šių metų liepos 10 d. Savivaldybės administracija centralizuotai tvarkytų Marijampolės Rygiškių Jono, Sūduvos, Liudvinavo Kazio Borutos, Igliaukos Anzelmo Matučio gimnazijų, Jono Totoraičio, Petro Armino, „Šaltinio“, „Ryto“, Rimanto Stankevičiaus, Mokolų, Želsvos progimnazijų, „Saulės“ pradinės mokyklos, „Žiburėlio“ mokyklos-daugiafunkcio centro, Moksleivių kūrybos centro, Meilės Lukšienės švietimo centro, Meno mokyklos, Sporto centro, Kultūros centro ir Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos, Krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus, Marijampolės priešgaisrinės apsaugos tarnybos, Visuomenės sveikatos biuro, Socialinės pagalbos centro buhalterinę apskaitą.
Patikslintas veiklos reglamentas
Nemažai dėmesio posėdyje skirta ir Tarybos veiklos reglamentui, kuris buvo atnaujintas. Nustatyta, kad jei Tarybos narys posėdyje dalyvaus, bet po kiek laiko išeis ir praleis daugiau nei pusę posėdžio, alga jam nebus skaičiuojama.
Patvirtinta ir Savivaldybės užimtumo didinimo 2025 metų programa. Terminuotiems darbams numatoma įdarbinti iki 52 asmenų, paslaugos bus suteiktos iki 70 besirengiančių darbo rinkai asmenų. Numatyta, kad pasibaigus programai po 6 mėnesių dirbs arba vykdys savarankišką veiklą 13 proc. programoje dalyvavusių asmenų.
Taryba nutarė investuoti ir perduoti Marijampolės futbolo klubui Savivaldybei nuosavybės teise priklausantį finansinį turtą – 100 000 eurų, didinant kapitalą papildomu piniginiu dalininko įnašu iš biudžeto. Iš Marijampolės savivaldybės administracijos biudžeto asignavimų planuojama sumokėti už pagrindinio stadiono lauko švieslentę (LED ekraną), taip pat už VIP tribūnų naujas kėdes, stadiono remonto darbus, maniežo ir stadiono lempų keitimą, įvairią įrangą.
Be to, šiame posėdyje Marijampolės savivaldybei priklausantis, lig šiol viešosios įstaigos statusą turėjęs Marijampolės futbolo klubas buvo pertvarkytas į biudžetinę įstaigą. Tikimasi, kad ši pertvarka leis užtikrinti efektyvesnį įstaigos finansavimą, skaidresnį lėšų naudojimą, didesnį viešąjį administracinį kontrolės mechanizmą bei geresnes sąlygas sportui Savivaldybėje vystyti.
Investicijos gerins gyvenimo kokybę
Priimti svarbūs sprendimai, kurie pagerins gyvenimo kokybę, prisidės prie vaikų ugdymo sąlygų gerinimo bei skatins turizmą ir laisvalaikio infrastruktūros plėtrą mūsų krašte. Pritarta projektui, kurio dėka Marijampolės vaikų lopšelio-darželio skyriuose bus atnaujinta vidaus ir lauko infrastruktūra, įsigyta nauja įranga bei baldai. Šios investicijos siekia net 3 mln. eurų.
Prie Yglos ežero planuojama įrengti privažiavimo kelią, automobilių stovėjimo aikštelę, pavėsines, persirengimo kabinas bei kitą laisvalaikio infrastruktūrą, taip pat bus įrengtas tualetas, pritaikytas neįgaliesiems. Projekto vertė – 250 tūkst. eurų.
Prie Žaltyčio ežero bus įrengtas patogus privažiavimas, automobilių stovėjimo vietos, pavėsinės, persirengimo kabinos, lauko kepsninės ir kiti patogumai. Tam skirta 260 tūkst. eurų. ir Viešoji turizmo infrastruktūra bus įrengta ir prie Ivoniškio ežero. Čia bus pritaikyta ir ežero pakrantė neįgaliųjų poreikiams, o investicijos sieks 400 tūkst. eurų.
Prie Varnupių piliakalnio bus įrengtas pandusas, pėsčiųjų takas, grilio zona, pavėsinė, atnaujinti.
Informacinius ženklai bei įrengtas biotualetas, pakeisti ir laiptai į piliakalnį. Projekto vertė – 250 tūkst. eurų. Didžiąją dalį šių išlaidų padengs Europos Sąjungos fondai, Savivaldybės biudžeto dalis sudarys 15 proc.
Komentarai nepriimami.