Naujienų agentūros AFP ir ELTA išplatino pranešimus, jog Europos Komisija pareiškė, kad nuo balandžio 1 d. imsis „atsakomųjų priemonių“, reaguodama į JAV įvestus 25 proc. muitus plieno ir aliuminio importui.

Europa pasiryžusi imtis atsakomųjų priemonių

„Labai apgailestaujame dėl šios priemonės“, – sakė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pareiškime dėl JAV tarifų, Briuseliui paskelbus, kad reaguojant į nepateisinamus prekybos apribojimus bus imtasi atsakomųjų priemonių.

„Tarifai yra mokesčiai. Jie kenkia verslui, o dar labiau – vartotojams. Šie tarifai ardo tiekimo grandines. Jie atneša netikrumo ekonomikai“, – sakė ji.

Pasak U. von der Leyen, JAV tarifai siekia 28 mlrd. dolerių, o Europos Sąjungos (ES) atsakas paveiks tokį patį kiekį JAV gaminių.

JAV prezidento Donaldo Trampo 25 proc. muitai plieno ir aliuminio importui žymi naują etapą Jungtinių Valstijų ir jos svarbiausių prekybos partnerių prekybos kare.

Vašingtonas teigia, kad taip siekia apsaugoti JAV plieno pramonę ir amerikiečius darbuotojus, nes sektorius smunka ir susiduria su aršia užsienio konkurencija, ypač iš Azijos. Naujausi muitai paveiks Australiją, Kanadą, Europos Sąjungą, Japoniją ir Kiniją, taip pat Braziliją ir Meksiką, nepaisant pastangų gauti išimtis.

„Pirmą kartą šios pusiausvyros atkūrimo priemonės bus įgyvendintos visa apimtimi. Tarifai bus taikomi gaminiams nuo valčių iki burbono ir motociklų“, – pareiškė Europos Komisija.

Vis dėlto, kaip sakė U. von der Leyen, ES yra „pasirengusi pradėti prasmingą dialogą“. „Pavedžiau už prekybą atsakingam Europos Komisijos nariui Marosui Šefčovičiui atnaujinti derybas su JAV ir ieškoti geresnių sprendimų“, – sakė ji.

Anksčiau M. Ševčovičius sakė, kad JAV „nebendradarbiauja“ su ES, tačiau Europos pareigūnai mano, kad grasinimas imtis atsakomųjų veiksmų bus stiprybės ženklas ir sugrąžins JAV administraciją prie derybų stalo.

Europos Komisija jau pradėjo atsakomųjų priemonių taikymo procedūrą. Pirmasis žingsnis bus „dvi savaites truksiančios konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis“, siekiant užtikrinti, kad būtų nusitaikyta į „tinkamus produktus“ ir atsakas labiau sumažintų žalą ES įmonėms ir vartotojams.

ES atsakomosios priemonės bus visiškai įdiegtos iki balandžio vidurio, nebent D. Trampas pakeistų kursą.

Ko apie amerikiečių naująsias vizijas teiravomės Marijampolės verslo atstovų?

Pasidomėjome, kaip į D. Trampo ekonomines-politines vizijas reaguoja Marijampolėje veikiančios metalo apdirbimo įmonės. Jų vadovams – „CIE LT Forge“ ir „Stevila“ – pateikėme šiuos klausimus:

1. Ar manote, kad tiesioginis poveikis Lietuvos metalų įmonėms priklauso nuo to, kaip jos dalyvauja pasaulinėje prekyboje su JAV ir kitomis šalimis, kurios gali reaguoti į Trampo politiką? Kaip planuojate reaguoti į galimas reformas?
2. Ar Jūsų įmonė dalyvauja pasaulinėje prekyboje su JAV ir kitomis šalimis, kurios gali reaguoti į Trampo politiką? Jei bus priimti sprendimai, palankūs amerikiečių gamintojams (pvz., subsidijos saviems gamintojams), ar tai gali turėti įtakos Lietuvos įmonių konkurencingumui tarptautinėse rinkose?
3. Ar eksportuojate savo gaminius į JAV? Ar gali būti, kad bus apribota prieiga prie JAV rinkų? Ar prekybos apribojimai arba tarifų pokyčiai galėtų tiesiogiai paveikti įmonę?
4. Kokios galimos teigiamos ir neigiamos D. Trampo planuojamų reformų pasekmės? Kaip tai gali paveikti Lietuvos ir Marijampolės įmones?

Tarptautinėje prekyboje – daug neapibrėžtumo Darius Masionis, UAB „CIE LT Forge“ generalinis direktorius:

– Šiuo metu tarptautinėje prekyboje stebime daug neapibrėžtumo dėl galimų JAV tarifų ir atsakomųjų priemonių, tad prognozuoti ir vertinti yra gana sunku. Poveikis Lietuvos įmonėms priklausys nuo jų eksporto krypties. Jei įmonė tiesiogiai eksportuoja į JAV, tarifų įvedimas gali sukelti praradimus. Tačiau įmonės galės patirti ir netiesioginį poveikį – per Europos rinką. Jei JAV įves apribojimus Europos gamintojams, tai gali paveikti ir Lietuvos įmones, tiekiančias jiems produkciją. Vis dėlto situacija priklausys nuo specifinių sektorių ir netgi individualios kiekvienos įmonės situacijos – kai kurioms įmonėms kaip tik gali atsiverti naujos galimybės dėl tiekimo grandinių pokyčių.

Atsakydamas į antrąjį klausimą, noriu pasakyti, kad, mano nuomone, JAV protekcionistinė politika pirmiausia izoliuos Amerikos rinką, o likusios pasaulio dalys, tikėtina, tarpusavyje ir toliau prekiaus. Nors trumpuoju laikotarpiu tai tiesiogiai neturėtų stipriai paveikti Lietuvos įmonių konkurencingumo, bet ilgainiui galima tikėtis didesnės konkurencijos Europos viduje (nes kai kurios įmonės, praradusios JAV rinką, persiorientuos į Europą).

Lietuvos ekonomika per pastaruosius pasaulinius sukrėtimus (pandemija, karo pradžia) išliko atspari, tad reikia tikėtis, kad ir ateityje verslas sugebės prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių. Kol kas poveikis Lietuvos ekonomikai išlieka neapibrėžtas. Lietuvos banko skaičiavimais, blogiausiu scenarijumi, jei JAV įves 25 proc. tarifus ES, Kanadai ir Meksikai, o ES imsis atsakomųjų veiksmų, Lietuvos BVP per 4–5 metus galėtų sumažėti apie 1,3–1,4 proc.

Kalbant apie mūsų įmonę, tai „CIE LT Forge“ tiesioginis poveikis būtų minimalus: eksportas į JAV 2024 m. sudarė tik apie 0,3 proc. visų pardavimų, o žaliavų tiekimas daugiausia vyksta iš Europos, tad kol kas didesnių sutrikimų neprognozuojame.

Vis dėlto bendresne prasme situacija išlieka neapibrėžta. Gamybos sektorius gali susidurti su tiekimo grandinių sutrikimais ir žaliavų kainų augimu, bet taip pat gali atsirasti naujų galimybių užpildyti atsivėrusias nišas rinkoje. Kaip ši situacija išsirutulios, priklausys nuo tolimesnių politinių sprendimų tiek JAV, tiek ES.

D. Trampo reformų pasekmės gali būti ir teigiamos, ir neigiamos Vilius Senkus, Lietuvos ir Vokietijos UAB „Stevila“ vadovas:

– Manome, kad įtaka priklauso nuo to, kiek pačios įmonės ir jų klientai dalyvauja pasaulinėje prekyboje su JAV. Mūsų įmonė stebi rinkos pokyčius, esame pakankamai diversifikuoti – kažkuriai rinkai pakritus, ieškosime jos pakeitimo kitose.

Atsakydamas į klausimą, ar mūsų įmonė dalyvauja pasaulinėje prekyboje su JAV ir kitomis šalimis, kurios gali reaguoti į Trampo politiką, noriu pasakyti, kad dalyvaujame netiesiogiai – per savo klientus. Jei bus priimti sprendimai, palankūs amerikiečių gamintojams, manau, kad priimti sprendimai gali turėti įtakos ir Lietuvos įmonių konkurencingumui tarptautinėse rinkose.

„Stevila“ tiesiogiai į JAV savo gaminių neeksportuoja.

Dėl D. Trampo planuojamų reformų pasekmių. Manau, kad jos galėtų būti ir teigiamos, ir neigiamos. Teigiama įtaka – dėl galimo didesnio Europos gamintojų poreikio. Neigiama įtaka – dėl galimo pardavimų sumažėjimo į JAV. Tuomet mažėtų bendras reikiamų pagaminti detalių kiekis. Kaip tai paveiktų Lietuvos ir Marijampolės įmones? Tai gali daryti poveikį pardavimo pajamoms, taip pat sutrikdyti tiekimo grandines. Kita vertus, gali atsirasti galimybė Europoje padidinti gamybą gynybos ir kituose sektoriuose.

mokejimai.suvalkietis.lt reklama