Daugėja ir narkotikų, ir besisvaiginančių vis jaunesnių vaikų
Pastaruoju metu bemaž kiekvieną dieną Marijampolės policijos skelbiamose įvykių suvestinėse pranešama apie jaunus žmones, įkliūvančius su kvaišalais. Be to, pareigūnai vis dažniau demaskuoja organizuotas platintojų grupes. Jų automobiliuose ir slėptuvėse randama įvairių kvaišalų už kelis šimtus tūkstančių eurų.

Giedrė ARŽUOLAITYTĖ
Kova su šiuo nusikalstamu verslu akivaizdžiai tapo aktyvesnė, todėl gali susidaryti įspūdis, kad juodoji rinka senka, mažiau nuodijamas jaunimas. Tačiau pareigūnai tokiam optimizmui kol kas nemato priežasčių.
– Dirbame aktyviau, tačiau narkotikų daugėja. Pavyzdžiui, kas trečias moksleivis yra „lietęs“ narkotikų. Labiausiai plinta elektroninės cigaretės su psichotropinėmis medžiagomis, – teigė pareigūnai.
Beje, dar ne taip seniai statistika bylojo, kad kvaišalus vartoja kas penktas nepilnametis.
Išradimas atkeliavoiš Kinijos
Elektroninę cigaretę 2003-aisiais išrado kinų farmacininkas Hon Lik, kurio tėvas mirė nuo plaučių vėžio dėl rūkymo. Kinas tikėjo, kad rūkantieji elektroninę cigaretę į aplinką išskiria apie 10 kartų mažiau įvairių kenksmingų medžiagų, nes išskiriami garai, ne dūmai.
Šis farmacininko išradimas, pakeičiantis įprastas tabako cigaretes, jau 2006-aisiais žaibiškai išplito anapus Atlanto ir Europoje. Prasidėjo masinis „veipinimas“ (anglų kalbos žodis „vaping“ reiškia garavimą), nes esą jis nedaro žalos sveikatai.
Po kurio laiko mokslininkai, ištyrę elektroninių cigarečių turinį, paneigė šį faktą ir nustatė, kad garuose yra kancerogeninių ir kitokių sveikatą ardančių medžiagų. Be to, Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai parodė, jog prasčiausia situacija – Lietuvoje. Bent kartą elektronines cigaretes rūkė 60 proc. berniukų ir mergaičių.
Praėjusiais metais Lietuvoje parduoti elektronines cigaretes, kurių skystyje yra pridėtinio kvapo ir skonio, buvo uždrausta. Nepilnamečiams apskritai negalima parduoti bei rūkyti šo kino išradimo.
Narkotikų prekeiviai slepiasi interneto džiunglėse
Pavojaus varpais imta garsiau skambinti, kai ėmė klestėti internetinė prekyba šiomis cigaretėmis, į kurių skystį buvo įmaišoma psichotropinių medžiagų ar net žiurkių nuodų.
Prekeiviai su paaugliais dažniausiai susisiekia įvairiomis mobiliosiomis programėlėmis, naudodami slaptažodžius. Pardavėjas su klientu retai bendrauja „akis į akį“. Pirkėjas į mobilųjį telefoną gauna koordinates, kurioje vietoje palikti kvaišalai, arba naudojamasi paštomatų paslaugomis.
Rūkyti elektronines cigaretes pradeda vis jaunesni moksleiviai. Kur jų gauti, gerai žino jau vienuolikamečiai.
Pareigūnai pripažįsta, kad susekti internetu kvaišalus pardavinėjančius asmenis yra sudėtinga.

– Įprastų narkotikų – amfetamino, kokaino, kanapių, kai kurių sintetinių – vartojimas bei jų poveikis yra žinomas ir medikams, ir policijai. Tačiau nuolat atsiranda į skystį įmaišomų naujų medžiagų, kurios mažai ištirtos, medikai neturi apie jas žinių. Jei nepilnametis apsinuodija, medikams sunku parinkti gydymo būdus ir jį gelbėti, nes jie nežino naujausių narkotinių medžiagų poveikio organizmui, – pasakojo „Suvalkiečiui“ Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Harimantas Poškevičius.
Pareigūnas pasidžiaugė, kad vis didesnę iniciatyvą kovoje su nepilnamečių rūkymu bei svaiginimusi rodo mokyklų bendruomenės.
– Mokyklos tapo atviresnės ir dėl smurto, ir dėl narkotikų. Tačiau ir čia iškyla problemų. Sakykime, pedagogas atėmė iš mokinio elektroninę cigaretę, įsidėjo ją į stalčių. Jei vyktų policijos reidas, o stalčiuje būtų rasta cigaretė, ir, kaip paaiškėtų po tyrimo, jos skystyje būtų rasta psichotropinių medžiagų, teoriškai mokytojui grėstų atsakomybė.
Anksčiau pedagogų prašymu mokymo įstaigose organizuodavome reidus su tarnybiniais šunimis, gebančiais užuosti narkotines medžiagas. Šių reidų atsisakėme, nes vaikų teisių apsaugos specialistai pareiškė, kad tai yra netinkama praktika. Esą trikdoma vaikų psichika bei mokymosi procesas, – pasakojo H. Poškevičius.
Elektroninė cigaretė, kurios skystyje gali būti ne tik kvapiųjų, bet ir mirtinai pavojingų medžiagų, kainuoja apie 20 eurų.
– Tėvai turi kontroliuoti vaikų finansus. Jei vieną dieną vaikas paprašė 20 eurų, o kitą dieną vėl prašo, derėtų rūpestingiau pasidomėti, ar tikrai pinigų reikia, tarkime, draugo gimtadieniui,– kalbėjo H. Poškevičius.
Akmenėlis į tėvų daržą
„Suvalkietis“ apie rūkančius paauglius pakalbino dviejų miesto mokyklų vadovus.
– Mūsų mokykloje jau daug metų nepagauname moksleivių su narkotikais. Tačiau nežinia, kaip jie elgiasi už mokyklos ribų, vakarėliuose. Problemų atsiranda, kai į mūsų mokymo įstaigą ateina naujokų iš kitų mokyklų. Jie nežinodami mūsų nustatytos tvarkos iš pradžių garina net mokykloje. Esame nustatę tvirtą taisyklę: apie garintojus ir rūkančius moksleivius iš karto informuojame policiją. Kalbame su vaikais visokiais būdais, vyksta įvairūs prevenciniai renginiai. Tačiau pradėkime nuo to, – iš ko vaikai gauna pinigų? Tėvai turėtų susirūpinti, kur atžalos juos išleidžia,– kalbėjo pedagogas.
Kitos mokyklos administracijos darbuotoja pasakojo, kad prevenciniai pokalbiai su tėvais nepadeda.
– Užsitraukiame tėvų rūstybę, jei jų vaikas įkliūva: „O jūs matėte? Pagavote?“ Prieš kelerius metus mūsų mokykloje nebuvo problemų dėl elektroninių cigarečių. Bėdos prasidėjo, kai jų skysčiuose atsirado įvairių nuodingų medžiagų. Būdavo, kad parūkę vaikai alpdavo, jiems būdavo bloga. Todėl prevencinę veiklą suaktyvinome principingai. Visos savivaldybės mokyklos esame sutarusios, kad jei randame bet kokią elektroninę cigaretę, surašome atitinkamą dokumentą ir perduodame ją policijai. Kvaišalų platintojai dažniausiai naudojasi 12–13 metų vaikais, o jie kaip partizanai slepia, iš ko gavo cigaretę, – pasakojo pedagogė.
Paaugliai rizikuoja gyvybe
Informacija apie sunkiai narkotikais apsinuodijusius nepilnamečius viešumoje pasirodo dažniausiai tuomet, kai jiems prireikia skubios medikų pagalbos, arba kai gydytojai jau būna bejėgiai, arba apie pradėtą ikiteisminį tyrimą paskelbiama policijos įvykių suvestinėse.
Prieš dvejus metus Marijampolėje perdozavęs narkotikų mirė 17-metis jaunuolis.
Kartu buvę du jo bičiuliai, pajutę, jog jiems darosi bloga, patys išsikvietė greitąją pagalbą, išsigandę, kad juos ištiks draugo lemtis. Tąsyk buvo nustatyta, jog paaugliai svaiginosi ne elektroninėmis cigaretėmis.
Po kurio laiko vienas elektronine cigarete apsinuodijęs jaunuolis į ligoninę buvo atgabentas tiesiai iš mokymo įstaigos. Prie vieno Beržų gatvės daugiabučio laiptinės susmukusią 13-metę mergaitę aptiko kaimynai ir iškvietė greitąją pagalbą.
Praėjusiais metais į Marijampolės ligoninę iš kaimo buvo atvežtas sunkios būklės 15-metis ir metais jaunesnė mergaitė. Medikai išgelbėjo jų gyvybes. Paaugliai teigė, jog juos kvaišalais pavaišino pažįstamas pilnametis, anksčiau teistas už narkotikus ir pats juos vartojantis. Narkomanų žargonu jiedu papasakojo, jog psichotropinę medžiagą „spice“ jie vartojo „bonka“: kvaišalų milteliai buvo kaitinami ir filtruojami per vandenį, traukiama į plaučius.
Kodėl vaikai rizikuoja gyvybe? Kodėl jie neatsispiria kvaišalams? Ar vien tik iš smalsumo? Ir pareigūnai, ir medikai teigia panašiai: vaikai, nors ir žinodami apie galimą pavojų, nedrįsta kvaišalų pasiūliusiems asmenims pasakyti „ne“, draugų kompanijoje bijo pasirodyti „balta varna“.
Kai kurie nuodai – mįslė medikams
Ilgametę patirtį turinti Marijampolės apskrities ligoninės Vaikų ligų skyriaus vedėja Irma Kopcikienė „Suvalkiečiui“ pasakojo, kad sukrečia kiekvienas atvejis.

– Lengviau apsinuodiję vaikai nepapuola į stacionarą. Pas mus atvežtiems pacientams būna sąmonės, širdies ir kraujagyslių veiklos sutrikimų, traukuliai, seilėtekis, haliucinacijos, nerimas, koma. Ne visi vaikai pasipasakoja. Jie prisipažįsta vartoję narkotikų tuomet, kai būklė būna labai rimta.
Neseniai į skyrių buvo paguldytas stipriai išbertas 17-metis, jį kamavo dusulys. Požymiai buvo kaip alergijos. Po tyrimų paaiškėjo, kad nėra jokios alergijos. Inkstai rodė, jog organizmas apnuodytas kažkokia medžiaga, tačiau testai jos neatpažino. Ir paauglys, ir tėvai gydytojus bandė įtikinti, kad tai alergija dėl maisto. Tik vėliau pacientas prisipažino, kad vartojo narkotikus, nors tėvai to nenorėjo pripažinti. 15–16 m. paaugliai kartais pasipasakodavo, kaip patys į elektronines cigaretes įmaišydavo įvairių skysčių. Jauniausia mūsų pacientė buvo 13-metė mergaitė, jau priklausoma ir nuo alkoholio, ir nuo narkotikų, – pasakojo gydytoja.

Komentarai nepriimami.