Galite klausytis ir straipsnio darso įrašo
Kam atiduoti „šimtą metų“ nevilkėtą vyrišką kostiumą? Ar vestuvinius blizgančiais drugeliais puoštus batelius, avėtus tik tą dieną? Arba seną patalynę? Ar kas nors pasaulyje atkreips dėmesį į mano dėvėtą, dar visai gerą, bet iki negalėjimo nusibodusį megztinį? O kur dėti visai gerus vaikiškus drabužėlius, kurių mažieji nespėja sudėvėti, nes išauga? Klausimų kyla, tiesa?
Tai rodo, kad tekstilės rūšiavimas ir perdirbimas reikalauja ne tik pažangių technologijų, bet ir efektyvesnio gyventojų švietimo bei didesnio gamintojį ir mūsų, vartotojų, aplinkosauginio sąmoningumo. Šia proga pakalbėkime apie tvarumą ir kokią įtaką mūsų, gyventojų, ir pramonės veikla turi klimato kaitai ir gamtos kataklizmams. Bet pirmiausia pažvelkime į mūsų tekstilės konteinerius: ką juose randa darbuotojai?
Į „Suvalkiečio“ klausimus atsako „Ecoservice“ Inovacijų projektų vadovė Laura ZUKĖ.
– Ką randate tekstilės konteineriuose, kas neatitinka rūšiavimo koncepcijos?
– Į tekstilės konteinerius draudžiama mesti pakuočių ar maisto atliekas, sauskelnes, į konteinerius netelpančias tekstilės atliekas, žaislus, ypač su baterijomis, kurie papildomai kelia gaisro pavojų, tačiau tokių atliekų vis dar juose randama. Kartais randama raktų, dokumentų ar kitų per klaidą konteineryje atsidūrusių daiktų.
Pagrindinis tekstilės surinkimo tikslas – kad dar tinkami dėvėti drabužiai, batai ir kiti gaminiai būtų pakartotinai naudojami. Tekstilės konteineriuose galima palikti į plastikinius maišus sudėtus nebereikalingus, bet dar tinkamus dėvėti drabužius, patalynę, avalynę poromis, rankines, diržus ir kitus tekstilės gaminius.
Nuo šių metų pradžios tekstilės konteineriuose galima palikti ir suplyšusią, suteptą bei dėvėti nebetinkamą tekstilę, tik ji turi būti supakuota atskirai nuo tinkamos naudoti tekstilės ar jos gaminių. Jei į konteinerius pakliūva nesupakuota sutepta tekstilė ar kitos atliekos, jos užteršia gerą, tinkamą dėvėti tekstilę, todėl ją pakartotinai panaudoti tampa sudėtinga arba neįmanoma.
– Kur dedate netinkamus tekstilės konteineriuose rastus daiktus? Kas juos utilizuoja ir ar tai kainuoja papildomai? Ar tas „papildomai“ atsiranda mūsų, mokesčių mokėtojų, sąskaitose už atliekų tvarkymą?
– Visa iš specialių konteinerių surinkta tekstilė keliauja į „Ecoservice“ tekstilės rūšiavimo centrą Vilniuje. Ten atskiriama tinkama naudoti tekstilė, ji suskirstoma į daugiau kaip šimtą kategorijų ir paruošiama antriniam panaudojimui. Dėvėti nebetinkama tekstilė perdirbama į industrines šluostes, dažniausiai naudojamas autoservisuose, gamyklose, arba panaudojama šilumos energijai gauti.
Šiais metais patvirtinta Europos Sąjungos direktyva, įtvirtinanti tekstilės gamintojo atsakomybės sistemą. Gamintojai bus įpareigoti padengti tekstilės atliekų tvarkymo – atskiro surinkimo, rūšiavimo, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo – išlaidas. Tačiau Europos Sąjungos direktyvos įgyvendinimas užtruks, todėl, kol įsigalios gamintojo atsakomybė, tekstilės atliekų tvarkymo išlaidos turėtų būti įtraukiamos į rinkliavos ar kitos įmokos už atliekų surinkimą ir tvarkymą dydį.
– Ar tekstilės konteineriai pilnėja? Kiek tonų surenkate per mėnesį ar metus?
– Surenkamos ir išrūšiuojamos tekstilės kiekis kasmet auga. 2022-aisiais buvo išrūšiuota apie 3500 tonų tekstilės, 2023 metais – beveik 5000 tonų. Praėjusiais metais iš tekstilės konteinerių surinkome daugiau kaip 5000 tonų tekstilės, kuri nukeliavo į rūšiavimo centrą Vilniuje ir buvo išrūšiuota. Per mėnesį išrūšiuojama apie 500 tonų tekstilės.
– Ar Marijampolės regione gyventojai aktyviai naudojasi šiais konteineriais?
– Per mėnesį Šakiuose, Kazlų Rūdoje, Marijampolėje, Vilkaviškyje ir Kalvarijoje stovinčiuose „Ecoservice“ tekstilės konteineriuose gyventojai palieka apie 13–16 tonų tekstilės – ji taip pat surenkama ir vežama į tekstilės rūšiavimo centrą Vilniuje. Tiesa, svarbus ne tik tekstilės kiekis, bet ir kokybė, nes svarbiausias tikslas – antrinis tekstilės panaudojimas ir jos dėvėjimo laiko pratęsimas. Pastebime, kad gyventojai tekstilės konteineriais naudojasi vis aktyviau.
– Gal galite detalizuoti, kas dažniausiai patenka į tekstilės konteinerius?
– Daugiausia, tai yra apie 70 proc., iš tekstilės konteinerių surenkama drabužių, patalynės. Apie 12 proc. sudaro avalynė ir galanterijos gaminiai, apie 3 proc. – kilimai, pagalvės ir antklodės.
Likusi dalis – ne tekstilės gaminiai arba tekstilė, netinkama pakartotiniam naudojimui, pavyzdžiui, atraižos, kurių perdirbti ar kitaip panaudoti jau neįmanoma, sutepta ar suplyšusi tekstilė.
Net 80 proc. specialiuose konteineriuose paliktų tekstilės gaminių nukreipiami pakartotiniam naudojimui, 5 proc. perdirbami į žemesnės kategorijos gaminius, pavyzdžiui, industrines šluostes, dažniausiai naudojamas autoservisuose, gamyklose, 15 proc. naudojama šilumos energijai gauti.
– Kokias klaidas daro gyventojai? Gal ne piktybiškai, bet dėl to, kad nežino, nepagalvoja?
– Pasitaiko atvejų, kuomet gyventojai, tvarkydami spintas, garažus ar sandėliukus į tekstilės konteinerius sumeta net šlapią ar supelijusią tekstilę, kuri sugadina kitus konteineryje esančius drabužius. Tekstilės konteineriuose paliekant šlapią, suteptą ar supelijusią tekstilę labai svarbu ją supakuoti į nepralaidžią pakuotę, kad tinkama naudoti tekstilė nebūtų sugadinta. Dar kartą noriu pabrėžti, kad, pavyzdžiui, sauskelnių ir žaislų vieta – mišrių komunalinių atliekų konteineriuose, o žaislų su baterijomis – specialiose talpose smulkiai elektronikai ir baterijoms.
– O kur dedate tvarkingus tekstilės gaminius – drabužius, batus, rankines ir kt.? Kur juos pristatote, o gal kas nors iš jūsų perka?
– Tekstilės gaminiai, surinkti iš specialių konteinerių, vežami į tekstilės rūšiavimo centrą, kuriame skirstomi į daugiau nei 100 kategorijų ir paruošiami tolesniam naudojimui. Tinkama naudoti tekstilė yra parduodama tarptautinėje didmeninėje rinkoje. Už didmeninėje rinkoje parduotą tekstilę gautos pajamos skiriamos tekstilės surinkimo ir tvarkymo infrastruktūros atnaujinimui ir plėtrai.
Nuo šių metų pradžios tekstilės konteineriuose galima palikti ir suplyšusią, suteptą bei dėvėti nebetinkamą tekstilę, tik ji turi būti supakuota atskirai nuo tinkamos naudoti tekstilės ar jos gaminių.
Lietuvoje lieka tik nedidelė tekstilės dalis, ji čia neturi didelės paklausos – mūsų šalyje yra tekstilės perteklius. Tačiau užsienio šalyse ji turi didelę paklausą dėvėtų drabužių rinkose.
Rūšiavimo centre tekstilės gaminius rūšiuojame tikslingai, atrenkame pagal kiekvieno partnerio pateiktą poreikį. Į kitas šalis keliauja tik tai, kas reikalinga, turi jose paklausą ir bus dėvima toliau. Taip pratęsiamas drabužių dėvėjimo laikas ir mažiau tekstilės gaminių virsta atliekomis – toks yra svarbiausias mūsų tikslas.
– Kodėl mums reikėtų atsakingai rūšiuoti ne tik buitines, bet ir tekstilės atliekas?
– Tekstilės pramonė – viena taršiausių pramonės šakų, o tekstilės kiekiai ir toliau auga dėl išliekančio greitosios mados populiarumo. Kalbant apie tekstilę ir jos tvarkymą, svarbiausia, kad jos atliekų susidarytų kuo mažiau arba nesusidarytų visai. Įgyvendinant tekstilės tvarkymo prioritetus, svarbu atskirti tekstilę nuo kitų atliekų, taip suteikiant galimybę ją panaudoti pakartotinai. Jeigu tekstilė pakliūva į mišrių komunalinių atliekų konteinerį, ji susitepa, ir tekstilės pakartotinai panaudoti tampa neįmanoma.
Vilniuje veikiančiame tekstilės rūšiavimo centre, į kurį atvežama visoje Lietuvoje surinkta tekstilė, atskiriama tinkama naudoti tekstilė ir paruošiama antriniam panaudojimui. Tai padeda nešvaistyti žaliavų, mažinti atliekų kiekį sąvartynuose, suteikti tekstilės gaminiams antrą gyvenimą ir taip prailginti jų naudojimo trukmę.
– Jei atsakingiau vartosime, tai ir gamta mums mažiau keršys – sausromis, liūtimis, audromis ir pan.?
– Taip. Nes tekstilės pramonė – viena iš labiausiai pasaulyje aplinką teršiančių pramonės šakų, o kiekvienas gyventojas, remiantis skirtingų šaltinių duomenimis, per metus vidutiniškai išmeta 12–16 kilogramų nebereikalingų tekstilės gaminių.
Kita vertus, tekstilės gaminiai – vieni iš sudėtingiausiai perdirbamų, nes jiems pagaminti įprastai naudojami skirtingi pluoštai, dažai, kitos detalės – sagos, užtrauktukai ir pan. Gaminant tekstilę, naudojamas vanduo, įvairios cheminės medžiagos, elektra, taigi, eikvojami resursai, kuriuos augantis pakartotinis drabužių panaudojimas leistų sumažinti.
Dažnai manoma, kad tekstilės gaminiai greitai suyra, todėl nieko tokio išmesti juos ir į buitinių atliekų konteinerius. Natūralios medžiagos iš tiesų suyra gana greitai, tačiau šiuolaikinė tekstilė dažnai gaminama su įvairiomis priemaišomis arba naudojant sintetiką, todėl aplinkoje išlieka kur kas ilgiau. Pavyzdžiui, nailonui suirti reikia apie 30–40 metų.
Į buitinių atliekų konteinerius išmesdami naudoti tinkamą tekstilę, prarandame žaliavas ir teršiame aplinką. Tinkami drabužiai buitinių atliekų konteineryje yra užteršiami kitų ten esančių atliekų, todėl keliauja tiesiai į sąvartynus arba sudeginami.
Žmonių poreikiams patenkinti tenka gaminti naujus tekstilės gaminius, o gamybos procese teršiami vandens telkiniai, dirvožemis ir oras, todėl tekstilės antrinis panaudojimas reikšmingai prisideda tausojant aplinką.
– Kokie yra tekstilės atliekų perdirbimo būdai?
– Identifikuojami keturi tekstilės atliekų perdirbimo būdai: mechaninis, cheminis, termomechaninis ir termocheminis. Kol kas visoje Europoje perdirbama tik maždaug 1 proc. tekstilės atliekų. Dažniausiai mechaniniu būdu perdirbama gamybinė tekstilė. Taip pat daugėja įmonių, pradedančių perdirbti surinktą tekstilę, tačiau šiuo metu iš gyventojų surinkti tekstilės gaminiai Lietuvoje nėra perdirbami. Taigi, svarbiausias mūsų tikslas – kuo ilgesnis tekstilės gaminių naudojimas, jų gyvavimo ciklo pratęsimas.
Komentarai nepriimami.