www.suvalkietis.lt
Pagrindinis Suvalkijos krašto informacijos skleidėjas nuo 1942 m.

Balandžio 18 dienos „Suvalkietyje” skaitykite:

„Apsišvarino“ iki Velykų

Kai kurie padangas atveža ne į DGASA, bet į mišką. Kiti jas turi surinkti ir išvežti utilizuoti. Gal būtų galima kaip nors be „tarpinio“ – miško – varianto? Mmm?

Į redakciją paskambino skaitytoja Laima ir liūdnai konstatavo faktą: Rudžių miškelyje, esančiame visai netoli Marijampolės, prie kelio Vilkaviškio link, į griovį šviežiai suversta apie trys dešimtys automobilių padangų. Matosi, kad tai padaryta neseniai, nes ant jų net dulkės nespėjo nugulti. Juolab kad kaip tik nuo balandžio 1-osios gyventojai intensyviai žiemines padangas keitė vasarinėmis. Kas – ar privatus asmuo-kaupikas, ar kokia nors įmonėlė, teikianti tokias paslaugas, čia suvertė senas padangas – atsakyti galėtų tik tyrimas.

mokejimai.suvalkietis.lt reklama

Danutė Kučinskienė: „Gyvenime man buvo svarbiausias darbas, meilė, o sunkumus įveikti padėjo kantrybė“

Danutė Kučinskienė juokiasi, kad jubiliejaus minėjimas truko keturias dienas.
Danutė Kučinskienė juokiasi, kad jubiliejaus minėjimas truko keturias dienas.
Susiję įrašai

Marijampolės savivaldybės Liudvinavo seniūnijos Želsvos kaime gyvenančios Danutės Kučinskienės namai – pilni gėlių. Puokštės ant stalo jau nebetelpa, vazos užima dalį jaukaus kambario, kuriame didžiulis langas veriasi tiesiai į mišką, į nedidelį sklypelį. Pasiekti jį Danutė gali nusileisdama laipteliais. Tai anūkas močiutei tuos laiptelius įtaisė, padaręs papildomą išėjimą iš buto tiesiai į lauką.
„Čia mano Palanga, po žydinčia obelimi, su kavos puodeliu, – sako balandžio 11-ąją devyniasdešimtmetį atšventusi Danutė, kaip ir kiekvieną pavasarį laukianti, kada sužydės obelis po langu, besidžiaugianti gyvenimu, ją supančiais mylimais žmonėmis: vaikais, anūkais, proanūkiu, kaimynais, draugėmis.
Beje, balandžio 11-oji – svarbi visai jų šeimai. Šią dieną gimė Danutės tėtis, ji pati ir jos duk­ra.

„Striogos sukurta žmonija palieka be žado“

Jolita Bičkienė (kairėje) pristato Aidą Striogą, šalia – jo žmona Jūratė.

Taip savo įspūdį, patirtą Nacio­nalinės premijos laureato Leono Striogos dirbtuvėje, nusakė Marijampolės krašto muziejaus muziejininkė Jolita Bičkienė susirinkusiems į parodos „Virpančio medžio poezija“ atidarymą. Rengiant šią parodą ji ir turėjo laimės išvysti stebuklingą pasaulį, apgyvendintą dar taip neseniai mus, deja, palikusio skulptoriaus rankomis ir širdimi sukurtais personažais.

Skilandis galėtų puikuotis ir ant Velykų stalo

Etnologas Andrius Milinkevičius: „Esame išsaugoję Europoje pripažintą ir teisės aktais apsaugotą skilandžio gamybos tradiciją“.

Sūduva – gardžiausių rūkytų mėsos gaminių kraštas. Nuo seno turtingose ir derlingose mūsų krašto žemėse gyvenę žmonės gamino išskirtinio skonio skilandžius, kumpius, dešras ir lašinius. Paežerių dvaro etnologas Andrius Milinkevičius gali ilgai ir įdomiai pasakoti apie senoviško mėsos rūkymo paslaptis. Jis netgi rado dvi Vilkaviškio rajono įmones, kurios rūkytus gaminius ir dabar gamina pagal senovinius receptus ir technologijas. O jei užsisakysite edukaciją „Gardžiausi Sūduvos dūmo skoniai“, tai ne tik paragausite šių skanumynų, bet ir susipažinsite su mėsos paruošimo, brandinimo, rūkymo technologijomis ir tradicijomis, kurios mums padėjo išsaugoti Europoje pripažintą ir teisės aktais apsaugotą skilandžio gamybos tradiciją.

Komentarai nepriimami.

REKOMENDUOJAMI VIDEO
TAIP PAT SKAITYKITE