Igliaukos bibliotekoje vyko konkursas „Proginė kalba“, skirtas Marijampolės atmintinoms datoms ir svarbioms sukaktims paminėti. Tai ne tik graži, bet ir prasminga proga pakviesti jaunąją kartą apmąstyti mūsų krašto istoriją, kultūrą ir vertybes. Konkurso baigiamasis renginys – „Aš kalbu – manęs klausosi“. Mintimis dalijosi Igliaukos Anzelmo Matučio gimnazijos gimnazistai kartu su lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Aušra Brusokiene.
Vienas įsimintiniausių pasisakymų – Einoro kalba, skirta Marijampolės geležinkelio stoties šimtmečiui: „Šiandien susirinkome ypatinga proga – pažymėti šimto metų sukaktį nuo tada, kai Marijampolės geležinkelio stotis atvėrė duris miestui, žmonėms ir naujiems horizontams. Per šimtą metų stotis matė daug: keitėsi laikai, valdžios, kartos. Bet traukiniai ir žmonės visada grįždavo. Nes tai – ne tik pastatas. Tai – gyvas miesto pulsas, prisiminimų stotis, susitikimų ir išsiskyrimų vieta“.
Gabrielė ir Urtė pritarė, sakydamos: „Tegul Marijampolės geležinkelio stotis ir toliau būna vieta, iš kurios prasideda kelionės – ne tik kilometrais, bet ir gyvenimu. Vietomis, kur išvažiuojame, bet visada norime sugrįžti“.
Daug emocijų sulaukė Perlitos kalba apie Marijampolės cukraus fabriką – svarbų miesto istorijos ir bendruomenės simbolį: „Šiandien susirinkome ne tik prisiminti, bet ir pagerbti vieną ryškiausių mūsų miesto pramonės simbolių – Marijampolės cukraus fabriką. Tai vieta, kurioje ne tik virė cukrus, bet ir gimė daugybė istorijų, tradicijų, draugysčių, netgi likimų. Šis fabrikas mus išmokė, kad svarbiausia – žmonės. Kad darbas, atliekamas iš širdies, gali sukurti ne tik produktą, bet ir vertybes“.
Apie Marijampolės Petro Kriaučiūno viešąją biblioteką šiltai kalbėjo Ievutė ir Rugilė: „Biblioteka – ne tik lentynos, knygos ir tylos taisyklė. Tai gyvas, kvėpuojantis pasaulis, kuriame kiekvienas gali atrasti save. Čia gimsta smalsumas, čia ugdomas mąstymas, čia auga žmogus. Tegul biblioteka ir toliau lieka šviesos židiniu mūsų bendruomenėje“.
Neeilinę moterį – grafienę Prancišką Butlerienę – savo kalboje pristatė Kamilė: „Tai simbolis – išminties, jėgos, dvasinės elegancijos, moteriškumo, kuris kuria, o ne griauna, veda, o ne valdo. Tai moteris, kuri savo gyvenimu paliko žymę ten, kur žymės dažnai nematomos: širdyse, sąmonėje, bendruomenės audinyje“.
Apie Marijmapolės Rygiškių Jono gimnazijos svarbą kalbėjo Austėja ir Atėnė: „Tai neeilinė mokykla – Lietuvos šviesuolių lopšys. Čia žengė pirmuosius žingsnius ne vienas mūsų tautos kūrėjas. Čia formavosi laisvos minties, pilietiškumo ir tautinės savimonės pagrindai“.
Proginės kalbos konkurse atsiskleidė ne tik kalbėtojų kūrybingumas, bet ir gilus ryšys su savo kraštu: skambėjo meilė gimtajam miestui, pagarba praeičiai ir drąsios svajonės ateičiai. Konkurso dalyviai buvo apdovanoti knygomis bei knygų skirtukais. Iškilmingiausiomis pripažintos Perlitos ir Kamilės kalbos. Šis konkursas – gyvas įrodymas, kad Sūduva graži žmonėmis ir jų sukurtais darbais. O svarbiausia – tai vieta, į kurią visada norisi sugrįžti.
Dalia SUDEIKIENĖ, Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos Igliaukos padalinio bibliotekininkė
Komentarai nepriimami.