Galite klausytis ir šio straipsnio garso įrašo
Gegužės 13-ąją minima senovės lietuvių meilės deivės Mildos diena. Milda – švelnumo, meilės, draugystės ir dvasinės šviesos deivė. Ji globoja įsimylėjėlius, skatina kurti nuoširdžius, širdingus ryšius tarp žmonių. Senovėje tikėta, kad gegužės mėnesį gamta atgyja ne tik žiedais, bet ir jausmais, todėl Mildos diena šiandien minima neatsitiktinai.
Ne tik meilės, bet ir paguodos, vaisingumo deivė
Šiuolaikinėje baltų kultūroje meilės deivė Milda užėmė svarbią vietą, o XX a. pabaigoje ji tapo meilės, moteriškumo ir vidinės laisvės simboliu. Mildos vardas kildinamas iš žodžio „mildyti“, kuris reiškia guosti, raminti, glostyti, todėl deivė įkūnija ne tik aistrą, vaisingumą, bet ir dvasinę, švelnią meilę, paremtą pagarba ir atjauta. Pasak Teodoro Narbuto, kuris deivės Mildos vardą pirmą kartą paminėjo knygoje „Lietuvių tautos istorija“, Milda buvo gerbiama dievybė, turėjusi net savo šventyklą dabartinėje Vilniaus teritorijoje – ant vadinamosios Mildos kalvos, dabar žinomo Kalnų parko pavadinimu. Moksliniai šaltiniai šio fakto nepatvirtina, tačiau ši idėja tapo svarbia simboline vietos atminties dalimi.
Nors Milda nėra didžiausios reikšmės dievybė, ji svarbi kaip žmogiškųjų jausmų globėja. Šiuolaikinėje kultūroje Milda dažnai lyginama su romėnų Venera ar graikų Afrodite, kuri rūpinasi ne tik kūnišku potraukiu, bet ir meilės grožiu, bendryste, emociniu ryšiu.
Trūksta įrodymų apie Mildos egzistenciją
Deivės Mildos simboline reikšme neabejojama, tačiau dėl jos autentiškumo nesutariama. Kaip jau minėta, pirmasis deivės Mildos vardas istoriniuose šaltiniuose paminėtas T. Narbuto knygoje „Lietuvių tautos istorija“ 1835 m. Senesniuose šaltiniuose Milda nėra minima ar aprašoma kaip baltų deivė, be to, nėra jokių archeologinių radinių ar liaudies dainų, kurios sietųsi ir paaiškintų Mildos, kaip baltų deivės vardą, todėl istorikai ir archeologai jos egzistavimą vertina prieštaringai. Deivės Mildos kritikai teigia, jog Teodoras Narbutas buvo ne tik istorikas, bet ir romantizmo epochos kūrėjas. Esą egzistuoja tikimybė, jog jis ne tik dokumentavo, bet galbūt ir kūrė tautinę mitologiją, įkvėptą graikų ir romėnų pavyzdžių. Yra pagrįstų įtarimų, kad kai kurios dievybės, taip pat ir Milda, galėjo būti jo paties arba to laikmečio mitologizuotos vaizduotės rezultatas, o ne realiai garbintos dievybės.
Meilės deivės galios atsiskleidžia gamtoje
Tikslių senųjų papročių, tiesiogiai susijusių su deivės Mildos garbinimu, nėra aprašyta. Nepaisant to, deivės Mildos dieną šiandien švenčia tie, kurie puoselėja senąsias lietuvių tradicijas bei vertina gamtos ciklus ir emocinį ryšį tarp žmonių. Siekdami įprasminti deivės Mildos simbolius ir tariamas galias, šiuolaikinės baltų kultūros puoselėtojai ir entuziastai Mildos dieną leidžiasi į pasivaikščiojimus gamtoje, nes tikima, jog Mildos galios atsiskleidžia gamtoje, tarp žydinčių pievų, medžių, tekančio vandens. Ritualiniuose užsiėmimuose deivei Mildai aukojami pavasariniai žiedai, lauko gėlės, kaip meilės simboliai. Svarbus Mildos simbolis – ugnis, todėl šią dieną tinkama deginti žvakes, kaip ryšio su šviesos ir meilės deive ženklą.
Mildai atminti ir įprasminti – folk miuziklo pristatymas
Meilės deivės Mildos dieną minintys įsimylėjėliai turėtų skirti laiko vienas kitam, dovanoti simbolines dovanėles, dalintis jausmais ir prisipažinimais meilėje. Pasak šaltinių, Milda globoja ir tuos, kurie dar ieško meilės, tad ši diena tinkama savęs pažinimui.
Minint meilės deivės Mildos dieną, šiandien, gegužės 13 dieną, 19 val. „Spindulio“ kino teatre vyks nemokamas mistinio folk miuziklo „Saulės ratu“ pristatymas. Libreto, muzikos autorė ir režisierė, etnokultūros specialistė Žydruolė Mankauskaitė-Zenevičienė sako, jog „Saulės ratu“ – mistiška, lietuviškomis tradicijomis alsuojanti kino kelionė apie meilę, gamtos ciklą ir žmogaus ryšį su protėvių pasauliu. Vaizdo siužete ji pasakoja apie deivės Mildos svarbą ir reikšmę lietuvių kultūroje ir kviečia į miuziklo pristatymą Marijampolėje bei susitikimą su jo kūrėjais ir aktoriais.
Komentarai nepriimami.