www.suvalkietis.lt
Pagrindinis Suvalkijos krašto informacijos skleidėjas nuo 1942 m.

Planuojamų mokesčių našta ūkininkus varo į neviltį

Ilgai planuota šalies mokesčių reforma įgauna pagreitį – Vyriausybės mokesčių pertvarkos paketas antradienį buvo pristatytas Seime. Ne visai reformai buvo pritarta – nekilnojamojo turto mokesčio pataisoms priimti pritrūko balsų ir jos grąžintos tobulinti iniciatoriams. Planuojamos permainos kelia nerimą daugybei žmonių, tarp jų ir ūkininkams. Kaip į šią reformą reaguoja mūsų krašto žemdirbiai, paprašėme papasakoti Lietuvos ūkininkų sąjungos Marijampolės skyriaus vadovą Sigutį JUNDULĄ.

Pasak Sigučio Jundulo, mokesčių reforma ūkininkus gąsdina.
Pasak Sigučio Jundulo, mokesčių reforma ūkininkus gąsdina. / Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

– Kaip mūsų krašto ūkininkai reaguoja į planuojamas naujoves, kurias atneš mokesčių reforma?

mokejimai.suvalkietis.lt reklama

– Išties ta reforma daugelį gąsdina. Ūkininkai tikrai neieško kažkokių būdų išvengti mokesčių, kaip ir visi piliečiai, supranta, kad reformų reikia, kad šalies gynybą stiprinti būtina, tam reikia lėšų. Esame įsitikinę, kad darant reformas būtinas teisingumas, solidarumas, viską reikia gerai pamatuoti.

Mokesčių jau yra daug, jie nuolat kyla, o dabar atsiras dar daugiau, ūkininkams bus dar sunkiau. Šalia tradicinių pridėtinės vertės, privalomojo sveikatos draudimo ir kitų mokesčių, dar nuolat didinamas akcizas kurui, padidėjo technikos registracijos, techninių apžiūrų mokesčiai. Yra ūkio paveldėjimo, ūkio pardavimo mokesčiai. Planuojami pelno mokesčio pakeitimai taip pat kelia nerimą.

– Reformoje yra tokia nuostata, kad ūkininkas, gavęs daugiau pelno, turės mokėti didesnį pelno mokestį. Ar tai, jūsų nuomone, yra teisinga?

– Aš sutinku, kad tie, kurie daugiau uždirba, kurie turi po kelis namus, turi ir mokėti daugiau. Atrodo, tas vienas procentas, kuriuo didėtų šis mokestis, nėra daug, bet visų kitų mokesčių yra daugybė. Dabar jei tu neturi pelno, tai net privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo mokesčio negali sumokėti.

Ūkininkų pajamos labai daug priklauso nuo išorinių veiksmų, orų sąlygų. Vienais metais sulauki derlingo periodo, gauni daugiau pelno, tada turėsi mokėti didesnį pelno mokesčio procentą.

O jeigu praėjusiais metais pelno visai nebuvo? Jei į tai niekas neatsižvelgs, pelno mokestis dėl derlingų metų bus neproporcingai didelis. Šiemet nušalo dideli pasėlių plotai, sunaikinta rapsų plotai, kurių derlius tikrai bus mažesnis ir atitinkamai nukentės tie pelnai. Manau, reikėtų apskaičiuoti kažkokį kelerių metų vidurkį ir nuo jo skaičiuoti mokestį.

– Turbūt pelnui atsiliepia ir kiti veiksniai?

Dėl gegužės šalnų rapsų derlius šiemet bus gerokai prastesnis.

– Taip, žinoma. Tą pelną reguliuoja ne tik liūtys, kruša ar šalnos, bet ir trąšų kainos, kurios buvo labai pakilusios, taip pat nuolat svyruojančios grūdų ar pieno supirkimo kainos. Visi tie dalykai, kuriuos dar labiau aštrina planuojami mokesčiai, skaudžiausiai atsilieps ne patiems mažiausiems ar paties didžiausiems ūkininkams, bet vidutinio dydžio ūkiams, kurie ir sudaro šalies žemės ūkio pagrindą. Nuolat akcentuojama, kad būtent tokie ūkiai yra svarbūs, bet jie dabar labiausiai skriaudžiami.

– Reforma numato ir draudimo įmokų apmokestinimą. Kaip į tai reaguoja žemdirbiai, kurie yra nuolat raginami apsidrausti savo pasėlius?

– Čia mes matome prieštaravimus, trūksta logikos, nes valstybė skatina apdrausti kuo daugiau pasėlių ir dalį draudimo dengia iš biudžeto, visų mokesčių mokėtojų pinigais. Todėl nelogiškai atrodo sumanymas papildomai apmokestinti draudimą.

– Kaip jūs vertinate naujai numatomą žemės mokestį, kurį pagal planus nulems žemės vertės nustatymas?

– Mums tai kelia ypatingą nerimą, čia rimta problema, apie tai kalbėjome ir savo suvažiavime. Mūsų regione žemės vertės didelės, o tai reiškia, kad savivaldybės ūkininkams tai gali dar labiau pasunkinti mokesčių naštą.

– Ar matote suplanuotoje mokesčių reformoje ir teigiamų dalykų, kurie bent kažkiek pagerintų ūkininkų padėtį?

– Teigiama yra tai, kad atsižvelgta į pateiktus argumentus dėl žemės ūkio veikloje naudoto nekilnojamojo turto likvidumo, todėl mokestinių pasiūlymų paketas papildytas siūlymu penkerius metus nuo žemės ūkio veiklos nutraukimo neapmokestinti juridinių asmenų ir gyventojų nekilnojamojo turto, kuris iki žemės ūkio veiklos nutraukimo dienos buvo naudotas pajamoms iš žemės ūkio veiklos uždirbti. Tačiau tai tik vienas palengvinimas, kuris bendrame mokesčių didinimo ar naujų mokesčių įvedimo fone nebus labai reikšmingas.

Komentarai nepriimami.

REKOMENDUOJAMI VIDEO
TAIP PAT SKAITYKITE