Galite klausytis straipsnio garso įrašo
Pirmasis pasaulyje JAV išradėjų, aviacijos pradininkų, lakūnų brolių Vilberio (Wilbur) ir Orvilio (Orville) Raitų lėktuvėlis pakilo į orą 1903 m. gruodžio 17 dieną, o po dešimtmečio prasidėjusiame I Pasauliniame kare aviacija jau turėjo nemažą įtaką karo eigai.
Prancūzijos kariuomenė turėjo 23699 lėktuvus, Didžioji Britanija – 23106, Vokietija – 14123 įvairių tipų lėktuvus. Karas baigėsi Vokietijos kapituliacija ir Rusijos imperijos subyrėjimu. Taip prasidėjo tautinių valstybių pavasaris. Tarp kitų naujų valstybių atsirado ir Lietuva.
1918 m. vasario 16 dieną paskelbus Nepriklausomybę jaunosios valstybės laukė daug išbandymų. Bolševikai, bermontininkai, lenkai turėjo savo požiūrį į lietuvių gyvenamas žemes, todėl prisiėjo ginti savo valstybę. Naujai susikūrusiai lietuvių kariuomenei į pagalbą buvo pasitelkti vokiečių kareiviai – saksų samdiniai. 1919 metų pradžioje Marijampolėje įsikūrė vokiečių aviacijos korpusas FA 424, vadovaujamas Hanso Helmuto von Boddien’o. Aerodromas buvo prie karininkų klubo (dabar Meno mokykla, Vytauto g.). Iš čia jie skrido bombarduoti Vilnių užėmusių bolševikų, skraidė ir žvalgybiniais tikslais. Išlikusioje pažymoje lietuvis žvalgas nurodė, kad Marijampolėje buvo 12, o Vilkaviškyje 7 orlaiviai.
Marijampolėje buvę vokiečių karo lakūnai pasižymėjo ir kitais „žygiais“. 1919 m. balandžio 21 dieną Netičkampio kaime 6 val. ryte buvo pašauta Juozo Avižieniaus kumelė. Nutiko taip: „Išgirdus šaudantis išėjo visa šeimyna pasižiūrėti ir pamatė, kad tai šaudo 2 vokiečių kareiviu, formoje lakūnų (liotčikų). Pradėjus perspėti juos J. Avižienium atkišo šautuvus minėti vokiečių kareiviai į J. Avižienių, bet iššovę tik kiton pusėn 3 kartus nuėjo sau ling Marijampolės.“
Vėliau piemuo nuėjęs pagirdyti arklių pamatė, kad kumelė sužeista. Šeimininkas pasikvietė vokiečių veterinarą, kuris nustatė, kad kumelė sužeista šūviu. Ūkininkui teko kreiptis į Apskrities viršininką dėl patirto nuostolio, mat prieš sėją liko tik su vienu arkliu. Žalą įvertino 5000–6000 markių. Kaip baigėsi ši byla, duomenų archyve neišlikę.
Lėktuvai, buvę Marijampolėje, vokiečiams traukiantis galėjo atitekti Lietuvos kariuomenei. Savo atsiminimuose pulkininkas Konstantinas Žukas rašė: „Gegužės pradžioje vokiečių kareivių revoliucinės tarybos pirmininkas pasiūlė pirkti ginklus, šaudmenis ir 13 kariškų lėktuvų su milžiniškomis palapinėmis, dirbtuvėmis ir atsarginėmis dalimis – už 75000 markių.“
Pulkininkas K. Žukas skubiai nuvyko į Kauną, į ministeriją, tačiau ten išgirdo atsakymą, „kad viską vokiečiai turi mums dovanai palikti, nes taip santarvininkai reikalauja.“ Tačiau vokiečiai neišgirdo santarvininkų reikalavimo, juos pasamdė bermontininkai, lėktuvai išskrido į Radviliškį, o kita dalis – į Latviją.
Dalį lėktuvų po mūšio prie Radviliškio lietuvių kariuomenė paėmė kaip karo grobį. Tai, ką buvo galima nupirkti už mažą kainą, teko apmokėti karių gyvybėmis.
P. S. Nuotraukoje matyti ne tik lėktuvų palapinės, bet ir siaurasis geležinkelis, kuriuo vokiečiai okupacijos metu vežė viską, ką galėjo prisiplėšti mūsų krašte. Lėktuvai kildavo ir leisdavosi už pastato buvusioje pievoje. Vokiečių lakūnas asas Hansas Helmutas von Boddien’is žuvo per skrydį 1919 m. lapkričio 29 d.
Arūnas KAPSEVIČIUS, Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus muziejininkas
Komentarai nepriimami.