Renovuojant daugiabučius vis dažniau pasirenkamos modernios inžinerinės sistemos, kurios leidžia ne tik sumažinti energijos sąnaudas bei CO₂ emisijas, bet ir pagerinti mikroklimatą gyvenamosiose patalpose. Kad šios priemonės būtų veiksmingos, būtina atsižvelgti į kiekvieno pastato technines savybes ir pritaikyti individualius sprendimus.
„Nusprendę renovuoti savo daugiabutį žmonės dažnai svarsto apie nepriklausomo energijos šaltinio, kuris gamintų reikalingą elektros kiekį namui, įsirengimą. Esant tokiai galimybei yra skaičiuojama kaina ir per kiek laiko atsipirktų. Šiandien, esant tinkamoms techninėms sąlygoms, daugelis noriai įrengia fotovoltines saulės elektrines ant daugiabučių stogų. Tai sprendimas, kuris ne tik didina energetinį savarankiškumą, bet ir finansiškai atsiperka“, – sako Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas Edvardas Petrauskas.
Be saulės elektrinių, valstybės parama skiriama ir kitų atsinaujinančių energijos šaltinių – vėjo, geoterminės ar aeroterminės energijos – sistemoms, taip pat vėdinimo įrangai su rekuperacija.
Vienas kitą papildantys deriniai
Šilumos siurbliai tampa vis populiaresniu pasirinkimu renovuojamuose namuose. „Oras–vanduo“ tipo įrenginiai pasižymi mažesniu aplinkos poveikiu ir gebėjimu efektyviai šildyti patalpas. Geoterminiai siurbliai – dar veiksmingesnis, nors ir brangesnis variantas, išgaunantis šilumą iš žemės gelmių.
Yra dvi pagrindinės jų diegimo technologijos: horizontalūs kolektoriai (reikalingas didesnis žemės plotas) ir vertikalūs gręžiniai (iki 150 m gylio), užtikrinantys patikimumą ilgam laikui.
Anot E. Petrausko, rekomenduojamas saulės elektrinės ir šilumos siurblio derinys, nes jis leidžia sumažinti bendras išlaidas, be to, suteikia ir nepriklausomybę nuo išorinių energijos tiekėjų bei kintančių elektros kainų.
„Tiek šilumos siurbliai, saulės elektrinės, tiek kitos pagrindinės renovacijos priemonės gali būti įtrauktos į kompleksinės renovacijos projektus. Kitaip tariant, šias sistemas diegiantiems gyventojams gali būti suteiktas finansavimas valstybės lėšomis, kas padidina šių sprendimų prieinamumą“, – sako ekspertas.
Kokybiškas oras ištisus metus
Viena iš svarbiausių gyvenimo kokybės dedamųjų – patalpų oro kokybė. Mechaninio vėdinimo sistemos su šilumos grąžinimu leidžia palaikyti gaivų orą ir tuo pačiu išvengti šilumos nuostolių.
Kaip sako Martynas Nagevičius, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas, mechaninis vėdinimas su šilumos atgavimu padeda efektyviai išspręsti kelias problemas – drėgmės, pelėsio pavojų bei pablogėjusios oro kokybės. Iš patalpų išeinantis šiltas oras pašildo į patalpas tiekiamą šaltą lauko orą, ir taip sutaupo šilumos energiją. Tačiau įrengus tokią sistemą, galima papildomai ją išplėsti įdiegiant ir vėsinimo funkciją.
Vėsinimui reikalingą elektros energiją vasarą puikiai tiekia saulės elektrinės. Jų našumas šiltuoju laikotarpiu yra didžiausias – kaip tik tada, kai patalpos labiausiai kaista.
„Šios dvi sistemos papildo viena kitą. Vasarą, kai patalpas kaitina saulė ir jas vėsinti reikia labiausiai, saulės elektrinės gamina daugiausia elektros energijos. Ši sinergija tampa dažnu renovacijos pasirinkimu, ypač dabar, kai šiltėjant vasaroms vėsinimas aktualus ir Lietuvos klimato zonai“, – teigia pašnekovas.
Pasinaudokite valstybės parama iki spalio 1 d.
APVA primena, kad iki 2025 m. spalio 1 d. galioja kvietimas gauti valstybės paramą daugiabučių modernizacijos projektams, siekiantiems B ir aukštesnės energinio naudingumo klasės.
Paraiškas galima teikti per APVIS sistemą, o daugiau informacijos – oficialiame tinklalapyje: www.apva.lrv.lt.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ yra finansuojamas iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo
Ieva Vidūnaitė
Užs. 728.
Komentarai nepriimami.