Galite klaustris ir straipsnio garso įrašo
Į „Suvalkiečio“ klausimus atsako Linas ČERNIAUSKAS, UAB „Ecoservice“ tvarumo ekspertas.
– Kokia dalis plastiko atliekų yra perdirbama, o kiek sudeginama ar patenka į sąvartynus?
– Plastiko atliekų perdirbimo rodikliai Lietuvoje gerėja, tačiau vis dar susiduriame su esminiu iššūkiu – rūšiavimo kokybe. Plastikinės pakuotės sudaro apie 15–20 proc. viso pakuočių konteinerio turinio. Iš jų maždaug pusė – švarios ir tinkamos sudėties – yra perdirbamos, o likusioji dalis dėl užterštumo ar netinkamos sudėties keliauja į energinį panaudojimą, t. y. yra sudeginama šilumos ir elektros gamybai.
Dar didesnę problemą kelia į pakuočių konteinerius neteisingai išmetamos plastiko atliekos, kurios iš tiesų nėra pakuotės, jos gali sudaryti net iki 40–50 proc. viso konteinerio turinio. Deja, jos nėra tinkamos perdirbimui, todėl irgi yra nukreipiamos deginti.
Taigi – iš esmės apie trečdalis visų į pakuočių konteinerius patenkančių plastiko atliekų yra perdirbamos. Visa kita – dėl netinkamo rūšiavimo ar sudėties – panaudojama energetiniam utilizavimui.
– Kokios plastiko rūšys dažniausiai nepatenka į tinkamą rūšiavimo srautą ir kodėl?
– Pradinėje atliekų rūšiavimo stadijoje, kurią atlieka kiekvienas atsakingas Lietuvos gyventojas, daugiausia klaidų pasitaiko sprendžiant, kur išmesti plastikinius gaminius, kurie nėra pakuotės. Pavyzdžiui, plastikinius žaislus, indus, šluotas, įvairias buitinės technikos dalis ir kita.
Mūsų visuomenė jau gana gerai įsisąmonino, kad plastikinės pakuotės turi būti išrūšiuotos į joms skirtus konteinerius. Tačiau dar trūksta žinių apie tai, kad ne visas plastikas gali būti perdirbtas ir todėl neturėtų absoliučiai viskas keliauti į plastiko konteinerius. Pagrindinė priežastis – skirtingi plastiko gaminiai būna pagaminti iš įvairių plastikų lydinio, dėl ko jų perdirbti neįmanoma.
Taip pat didelė dalis plastiko pakuočių vis dar išmetama į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, kur jos keliauja į mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginius, prarandant galimybę jas perdirbti. Dažnai tai lemia klaidinga informacija, kad pakuotes reikia išplauti, nors iš tikrųjų jas užtenka tik ištuštinti.
Dažniausia gyventojų klaida rūšiuojant plastiką – nesugebėjimas atskirti plastikinės pakuotės nuo tiesiog plastikinio gaminio.
Paprasčiausia taisyklė, kurią verta įsiminti: jei daiktas yra plastikinė pakuotė – jis turi keliauti į plastiko pakuočių konteinerį. Tai gali būti buteliai, dangteliai, dėžutės, indeliai nuo maisto ir panašūs pakuotės elementai.
Taip pat į plastiko konteinerius turėtų keliauti ir kombinuotos pakuotės (pvz., pieno, sulčių „Tetra Pak“), nes šiuolaikinės rūšiavimo linijos jas geba atskirti ir paruošti perdirbimui.
Tuo tarpu plastikiniai daiktai, kurie nėra pakuotės – pavyzdžiui, žaislai, pakabos ar net šluotkočiai – neturėtų būti metami į pakuočių konteinerius. Tokios atliekos priklauso mišrioms komunalinėms atliekoms arba turi būti pristatytos į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.
Dar viena dažnai pasitaikanti klaida – neteisingas elgesys su elektronikos atliekomis. Elektroniniai žaislai, plastikiniai daiktai su laidais ar baterijomis jokiu būdu neturi atsidurti pakuočių ar mišrių komunalinių atliekų konteineryje – juos būtina priduoti į specialius elektronikos surinkimo punktus, prekybos vietas ar perdirbėjams.
– Ar įtraukiate mokyklas, bendruomenes, NVO į švietėjiškus projektus apie plastiką ir aplinkosaugą?
– Taip, tokias veiklas aktyviai plėtojame ir toliau stiprinsime. Organizuojame ekskursijas į modernų rūšiavimo centrą, kur gyventojai gyvai susipažįsta su rūšiavimo procesais. Taip pat vedame seminarus ir pristatymus apie teisingą rūšiavimą, plastiko rūšių skirtumus bei dažniausiai pasitaikančias klaidas. Dalyvaujame partnerių iniciatyvose, prisidedame prie įvairių edukacinių projektų ir renginių, siekdami kelti aplinkosauginį sąmoningumą visuomenėje.
Komentarai nepriimami.