Apie Sasnavoje, šalia aerodromo, veikiantį karo muziejų žino turbūt nedaugelis, nors šio muziejaus eksponatai išties įspūdingi. Pasak jo įkūrėjo, „Stevilos“ bendrovės vadovo Viliaus Senkaus, jo paties susidomėjimas karine technika atsirado seniai, dar mokyklos laikais, o metams bėgant tik stiprėjo. Oficialiai Sasnavos karo muziejus įteisintas praėjusiais metais, jo eksponatų skaičius nuolat auga.
Technika domėjosi nuo mažumės
– Buvau dar vaikas, kai pradėjau domėtis technika, nors mano tėvai buvo pedagogai. Būdavo įdomu remontuoti tuometėje Čekoslovakijoje gamintą motociklą „Jawa“, krapštinėtis prie jo. Tada nebuvo automobilių ar motociklų remonto dirbtuvių, pamenu tą malonumą, kuris apimdavo suremontavus kokį nors motociklą ar automobilį, kai šis vėl galėdavo važiuoti.
Turėjau ir sovietinį „Zaporožietį“, ir „Žiguliuką“, juos irgi suremontuodavau, kad galėčiau naudoti. Tada dar gyvenome bute, tad kaupti techniką nebuvo galimybės, bet kai įsigijome sodybą šalia Sasnavos aerodromo, ta galimybė atsirado, – prisiminė V. Senkus.
Praėjo jau 25-eri metai, kai vyrą paviliojo skraidymas. Pasak 180 darbuotojų turinčios bendrovės „Stevila“ vadovo, būtent technikos remontas ir skraidymas yra poilsis bei atgaiva nuo įtempto darbo. „Būna, kad darbe pavargstu nuo rūpesčių, tai vakarop sėdu į lėktuvą, pakylu, apskrendu Dusios ežerą ir grįžtu pailsėjęs“, – pasakojo jis.
Atsirado galimybė kaupti eksponatus
Senkų sodyba įsikūrė plyname lauke šalia aerodromo. Iš pradžių šeima pasistatė nedidelę pirtelę, įsirengė vietą gyventi, vėliau atsirado kluonas, kuriame buvo daug vietos, tad kilo mintis jame kaupti technikos priemones, eksponatus. Besidomėdamas technika ir naršydamas internete V. Senkus daugiau sužinojo apie kitus tokių daiktų kolekcininkus, jų surinktus eksponatus, surado daug įvairių kontaktų.
Maždaug prieš dvylika metų Čekijoje verslininkas įsigijo ir pirmąjį šarvuotį, kurį suremontavo, juo galima važinėti. Šarvuotis yra registruotas kaip transporto priemonė, sveria 7,54 tonos, gali važinėti keliais, jam nėra apribojimų.
– Ir šį šarvuotį, ir kitą karinę techniką, kurią įsigijau vėliau, pirkau nevažiuojančią, nes taip pigiau, o man ją įdomu suremontuoti. Su šarvuočiu neretai važinėju aerodromo takais ir laukais, kitus pavežioju, buvome ir iki Gudelių karčemos nuvažiavę, tai galite įsivaizduoti, kaip nustebo ten tuo metu viešėję šio restorano lankytojai. Šarvuočiu vieną rugpjūtį buvome atvažiavę ir į galiūnų varžybas „Sūduvos“ stadione, – pasakojo kolekcininkas.
Pasak jo, Europoje yra nemažai senos karinės technikos kolekcionierių. Ypač tokius daiktus mėgsta rinkti čekai, lenkai, vyksta net tokios technikos savininkų suvažiavimai. Didžiojoje Britanijoje, Bovingtono mieste, yra didžiausias Europoje tankų muziejus, turintis daugybę karinės technikos eksponatų.
V. Senkus pasakojo, kad internete, „Youtube“ platformoje, galima rasti daug parduodamos senos karinės technikos, tikrai galima kažką išsirinkti. Žinoma, tokius daiktus perka ne kiekvienas, jie gali kainuoti ir dešimtis tūkstančių eurų.
Tankui suremontuoti prireikė dvejų metų
V. Senkui remontuoti techniką padeda Marijampolės aeroklubo mechanikas Jonas Kurtinaitis, auksinių rankų meistras, jau daug metų prižiūrintis ir remontuojantis lėktuvus. Jam kartais prireikia net metų kitų, kol įsigytą techniką dirbdamas kartu su savininku prikelia naujam gyvenimui.
Maždaug prieš penkerius metus muziejaus kolekciją papildė taip pat pakankamai senas Vokietijoje įsigytas džipas „Jeep Willy“. Juo smagu V. Senkui pasivažinėti po aerodromo pievas. Netrukus į Sasnavą atkeliavo ir turbūt įdomiausias bei brangiausias kol kas eksponatas – tankas. Apie tai, kad norėtų įsigyti tanką, V. Senkus svajojo jau seniai.
– Noras neabejotinai kilo dėl mūsų visų vaikystėje žiūrėto ir labai pamėgto lenkų televizijos serialo „Keturi tankistai ir šuo“, kurį mačiau ne kartą. Manau, daugelis su tuo serialu, jo herojais bei šunimi Šariku užaugome. Lenkijos viename mieste, būtent minėtame seriale naudotas tankas, pažymėtas 102 numeriu, tebestovi, tad ir aš savo įsigytam tankui daviau šį numerį, – pasakojo V. Senkus.
Vyras pamena, kad ir Kaune, prie VI forto, žiede stovėjo tankas, į kurį visada nukrypdavo jo akys, kai važiuodavo pro šalį. Svajonei išsipildžius, kai tikrai brangiai kainavęs tankas pasiekė Sasnavą, pasak kolekcininko, spindėjo ne tik jį išvydusių vyrų, bet ir moterų akys.
Šis vieno kolekcininko turėtas tankas, sveriantis 35 tonas, taip pat atkeliavo iš Čekijos. Jis pagamintas per Antrąjį pasaulinį karą, 1943 metais. Jame įtaisyta didelio kalibro patranka, ekipažą sudarė penki žmonės. Tokių tankų iš viso buvo pagaminta apie 40 tūkstančių. Kai tankas pasiekė Sasnavą, aerodromo teritorijoje jis nuvažiavo apie porą kilometrų ir sustojo. Teko jį dviem traktoriais partempti atgal ir remontuoti, o remontui prireikė net dvejų metų, kol tankas vėl galėjo važiuoti.
V. Senkus išsiaiškino, kad buvęs tanko savininkas Čekijoje važinėdavo į įvairias šventes ir net tuščiais šoviniais iš patrankos šaudydavo, tai būdavo papildoma atrakcija. Lietuvoje šaudyti neleidžiama, tad tanko vamzdyje išgręžtos skylės. „Teko demilitarizuoti, sugadinti pabūklą, nors, mano manymu, jį reikėjo palikti ir retkarčiais tuščiais šoviniais pliaukštelti“, – šypsojosi V. Senkus.
Turi nemažai įvairių kariškų eksponatų
Naujausias jo pirkinys – amerikietiškas sunkvežimis „Studebekeris“ („Studebaker“), kuris pagamintas 1941-aisiais. Tai pats seniausias eksponatas iš visų turimų. Jis buvo naudojamas Norvegijos kariuomenės iki maždaug 1980-ųjų, nemažai metų saugotas norvegų kariuomenės sandėliuose. Sunkvežimis buvo gana geros būklės, tik labai apsilaupęs ir padengtas rūdimis. Jo remontas ir atnaujinimas, pasak V. Senkaus, suteikia daug malonumo.
Sasnavos karo muziejuje – ne tik karinė technika. Čia yra įvairių ginklų pavyzdžių, įrangos. Anot muziejaus įkūrėjo, apie jo pomėgį kaupti eksponatus žino aplinkiniai žmonės, draugai, tad neretai jie ką nors įdomaus atneša, ką randa laukuose ar pas žmones. Vienas rusišką, kitas – vokišką šalmą, trečias – kareiviškus batus, dar kitus daiktus. „Aš visiems sakau – pažiūrėkit, kas pas jus sandėliukuose guli, jei su karine technika daiktai susiję, jei žalios spalvos – neškite man. Smulkesnių eksponatų jau tikrai nemažai susikaupė, ateityje kiekvieną jų aprašysime, nurodysime, kas tai, iš kur pas mus atkeliavo“, – sakė pašnekovas.
Maždaug prieš pusantrų metų šalia savo sodybos V. Senkus pasistatė ir erdvų modernų angarą eksponatams laikyti. Čia yra ir pagalbinės patalpos, tualetas lankytojams. Savininkas žada, kad netrukus virš šio pastato atsiras ir užrašas „Sasnavos karo muziejus“.
Aplankyti gali visi norintys
Paklaustas, apie kokį dar karinės technikos eksponatą svajoja, V. Senkus sakė, jog nori įsigyti bent 25–30 metų senumo amerikiečių pagamintą visureigį „Hummer“. Visus jo turimus eksponatus gali apžiūrėti kiekvienas norintis, o kontaktus galima rasti Marijampolės aeroklubo interneto puslapyje.
– Jau buvo ne viena ekskursija, itin domisi vaikai. Turime ir muziejaus svečių knygą, joje lankytojai palieka gerus atsiliepimus. Nuolatinių muziejaus darbo valandų dar nėra, nes tada reikėtų specialiai žmogų pasodinti, bet mus susirasti ir apsilankyti tikrai galima, – teigė muziejaus įkūrėjas, pridūręs, jog ateityje atsiras ir atskiras interneto puslapis su visa informacija.
Visi, ką domina šie eksponatai, kviečiami atvykti į Sasnavos aerodromą rugpjūčio 2 dieną, kai jame vyks parašiutų sporto šventė, skirta lėktuvų konstruktoriaus kraštiečio Antano Gustaičio sukurto lėktuvo „ANBO“ 100 metų sukakčiai paminėti. Šventės metu tarp kitų renginių bus pristatyti ir Sasnavos karo muziejaus eksponatai.
Komentarai nepriimami.