Marijampolės savivaldybėje veikianti Kuktų žemės ūkio bendrovė (ŽŪB) antradienį, liepos 22-ąją, oficialiai pradėjo 2025 m. sezono javapjūtę. Tiesa, pradžia labiau simbolinė, nes nupjauta kol kas tik 7 hektarai žieminių rapsų. Darbus tęsti sutrukdė tą patį vakarą prapliupęs lietus. Kada pjūtį bus galima atnaujinti, nežinia, nes oro prognozės intensyviems javapjūtės darbams kol kas, deja, nepalankios.
Rapsų derlių pasiglemžė pavasarinės šalnos
Kuktų ŽŪB vadovas Antanas Jasiulevičius sako, kad šiųmetės pjūties startas, vertinant paskutinio dešimtmečio javapjūtės pradžios statistiką, vėlyvas. Pavyzdžiui, pernai ir užpernai kombainai į laukus išvažiavo liepos pradžioje. „Spėjome priprasti, kad javapjūtė prasideda su antruoju vasaros mėnesiu. Iš tiesų mūsų klimato zonos ūkininkams pradėti pjūtį antroje liepos pusėje yra visiškai normalu“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
Jei terminus šių metų javapjūtė atitinka, tai derliaus prognozės – ne. A. Jasiulevičius sako, kad prikuliami kiekiai nesiekia net vidutinių rodiklių. Kombainui antradienį pradėjus kulti žieminių rapsų lauką Kuktų ŽŪB vadovas prognozavo, kad derlingumas jame sieks 2,5 tonos iš hektaro. Baigus darbą paaiškėjo, kad iš vieno hektaro pavyko prikulti vos dvi tonas. „Tai – vasarinių rapsų derlingumo rodikliai. Žieminių rapsų vidutiniškai prikuliama maždaug po 4 tonas iš hektaro, – nusivylimo neslėpė Kuktų ŽŪB vadovas.
– Derlius prastas, nes augalus nukankino pavasarinės šalnos. Kovas ir balandis buvo šilti, augalai ėmė anksti vegetuoti, gausiai suvešėjo, o per patį žydėjimą oro temperatūra nukrito neįtikėtinai žemai. Šalnų poveikis buvo toks didelis, kad kai kam netgi teko atsėti pasėlius. Mes iš naujo nesėjome – kiek išliko, tiek palikome. Dabar, jau nuėmus derlių, aišku, kad padaryta žala didžiulė – derliaus turime tik pusę tiek, kiek galėjome turėti.“
Darbai – ne pagal planą
Iš viso A. Jasiulevičiaus vadovaujama bendrovė augina 130 ha žieminių rapsų. Minėtame 7 ha lauke augo ankstyviausia iš visų auginamų žieminių rapsų veislių, todėl pjūtis būtent jame ir buvo pradėta. Kaip minėta, darbus tęsti kituose laukuose neleido prapliupęs lietus, be to, likę žieminiai rapsai dar gerai ir nesunokę. „Specialiai sėjame skirtingo ankstyvumo veisles, kad augalai sunoktų ne vienu metu. Taip paprasčiau planuoti darbus.
Kol pjauname vienus, sunoksta kiti“, – paaiškino A. Jasiulevičius.
Paprastai baigusi žieminių rapsų pjūtį, Kuktų ŽŪB pradeda kirsti žieminius kviečius. A. Jasiulevičius svarsto, kad šiemet gali tekti derinti ir žieminių rapsų, ir žieminių kviečių pjūtį.
„Ankstyviausi žieminiai kviečiai, gali būti, sunoks pirmiau nei vėlyviausi žieminiai rapsai. Geriau, kai skirtingos augalų rūšys sunoksta ne vienu metu. Tuomet nereikia rūpintis, kad maišysis skirtingos kultūros“, – atkreipia dėmesį pašnekovas.
Pageidautina lietuviška gaiva be lietaus
Kada žemdirbiai ir ūkininkai galės tęsti pjūties darbus, viskas priklausys nuo oro. Jei, kaip dabar prognozuojama, iki savaitės pabaigos lis, kombainai iš vietos nepajudės. Net ir nustojus lyti, prireiktų poros ar kelių saulėtų dienų, kad būtų galima atnaujinti kūlimo darbus. „Aukšta temperatūra, tokia, kokia buvo antradienį, nebūtina. Tokiomis sąlygomis viskas labai greitai vyksta. Rytą, atidarę keletą ankščių pamatavome rapsų drėgmę – matuoklis rodė bazinę normą – 8,5 proc. Prognozavome, kad nukultų sėklų drėgnumas sieks 10 proc. Paaiškėjo, kad rodikliai netgi per maži – drėgnumas siekė vos 7,8 proc.“, – keistu akibrokštu stebėjosi žemės ūkio bendrovės vadovas.
A. Jasiulevičius sako, kad didelės kaitros jau galėtų ir nebūti. „Dabar svarbiausia, kad lietus neužsitęstų savaites. Tuomet grūdų derliaus rodikliai imtų sparčiai prastėti“, – prognozavo pašnekovas.
Darbų tempas optimistiškas, kainos – pesimistinės
Tikimasi, kad pesimistinės prognozės neišsipildys ir javapjūtę žemdirbiai netrukus galės sėkmingai tęsti. Baigusi kirsti likusius žieminius rapsus Kuktų ŽŪB technika darbus tęs žieminių kviečių laukuose, kurių turi 360 ha. Po jų ateis eilė vasariniams kviečiams (80 ha), žirniams (40 ha). Baigusi javapjūtę bendrovė pradės imti cukrinius runkelius (90 ha).
„Sandėliuojame vienintelius kviečius. Visas kitas kultūras parduodame ką tik nukūlę. Kainos šiemet džiugiai nenuteikia. Pernai už „ekstra“ klasės žieminius kviečius supirkėjai mokėjo apie 250 Eur už toną. Šiemet tokių grūdų kaina rinkose nesiekia net 200 Eur už toną. Ūkininkams visada įdomu, kas lemia tokius kainų pokyčius, tačiau atsakymas dažniausiai būna vienas ir tas pats – kainą diktuoja tarptautinė birža“, – nusivylimo neslėpė Kuktų ŽŪB vadovas.
Komentarai nepriimami.