Mūsų šalyje žmonėms su negalia skiriamos šalpos negalios pensijos, kurios turėtų padėti išgyventi oriai. Realybė yra kiek kitokia – išmokos dažnai neužtikrina net pagrindinių asmens poreikių. Net ir sunkią negalią turintys žmonės yra priversti ieškoti papildomų pajamų šaltinių. „Sodros“ duomenimis, Marijampolės apskrityje šių metų birželį 52 asmenys, kuriems nustatytas nuo 75 iki 100 procentų nedalyvumo lygis, nusprendė dirbti.
Teisę gauti šalpos negalios pensiją Lietuvoje turi asmenys, kuriems nustatyta sunki, vidutinė arba lengva negalia. Pensijos dydis priklauso nuo žmogaus dalyvumo lygio. Šių metų „Sodros“ duomenimis, asmenims netekusiems 75–100 procentų dalyvumo, mokama nuo 431 iki 558 eurų išmoka.
Deja, dažnai tiek lėšų toli gražu nepakanka, kad žmonės su negalia galėtų gyventi oriai ir patenkinti savo kasdienius poreikius. Dėl šios priežasties jie priversti dirbti.
33-ejų Evaldui Galavočiui nustatyta sunki negalia ir šis statusas galioja iki 2057 metų. Jis atvirauja, kad gaunama šalpos negalios pensija teoriškai turėtų padengti svarbiausius kasdienius poreikius – maisto, vaistų, taip pat mokesčių išlaidas. Vis dėlto realybė sudėtingesnė, nes gyvenimas tuo nesibaigia.
„Dirbu programuotoju visu etatu, nes taip galiu save realizuoti“, – komentuoja jis. E. Galavočius sako mėgstantis vairuoti automobilį, keliauti, apsilankyti kavinėje ar įsigyti kokybiškesnių daiktų. Darbas ne tik padeda tvirčiau jaustis finansiškai, bet ir leidžia išlikti savarankiškesniam bei pajusti gyvenimo pilnatvę.
Tajai Macpanaitei nustatytas 15 procentų dalyvumo lygis. Jos teigimu, kasdieniai poreikiai, kaip ir daugelyje šeimų, kurios augina ar slaugo neįgalų asmenį, yra panašūs: vaistai, sauskelnės, higienos priemonės. „Taip pat ir kiti, kiekvienam žmogui svarbūs daiktai, taip pat drabužiai, maistas, pramogos“, – vardina Taja.
Mergina pasakoja, kad šiuo metu gyvena su tėvais, ir neslepia, kad patenkinti svarbiausius poreikius jai pavyksta tik su tėvų pagalba. „Papildomų lėšų reikėjo visada, tačiau, jeigu visi rūpesčiai gultų tik ant mano pečių, būtų dar sudėtingiau, ir gaunamos šalpos negalios pensijos tikrai nepakaktų“, – sako ji.
T. Macpanaitė šiemet baigė vidurinę mokyklą ir nusprendė studijuoti dizainą. Marijampolės studijų institucijose tokios studijų programos nėra, todėl tenka ieškoti išeičių Vilniuje arba Kaune. „Bandžiau pasiteirauti kolegijų, universitetų ar profesinių rengimo centrų apie pritaikymo galimybes, stipendijas ir tai, ar yra asistentas, kuris galėtų padėti priprasti naujoje aplinkoje. Sulaukiu tik nukreipimų vis pas kitą žmogų arba išvis negaunu jokio atsakymo. Po tokių potyrių jaučiuosi nesuprasta“, – pasakoja Taja.
T. Macpanaitės šalpos negalios pensija nesiekia net 400 eurų. Pasak Tajos, tam, kad žmogus su negalia galėtų gyventi savarankiškai – nuomotųsi ar pirktų nuosavą būstą, susimokėtų mokesčius ir apsirūpintų svarbiausiais buities reikmenimis, reikėtų, kad šalpos negalios pensija siektų apie 1000 eurų per mėnesį.
Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė pasakoja, kad visiems klientams darbo rinkos paslaugos ir užimtumo rėmimo priemonės taikomos vienodomis sąlygomis ir tvarka. Asmenys su sunkia negalia, kuriems nustatytas nuo 0 iki 25 procentų dalyvumo lygis, Užimtumo tarnyboje yra aptarnaujami įprasta tvarka teikiant tarpininkavimo įdarbinant paslaugas, t. y. siūlant darbą pagal asmens galimybes ir poreikius.
„Turime ne vieną sėkmės pavyzdį, kai klausos negalią turintis žmogus buvo puse etato įdarbintas pagalbiniu darbuotoju, o regėjimo negalią turintis asmuo – vadybininku, kuris dirba nuotoliniu būdu“, – atskleidžia Užimtumo tarnybos atstovė spaudai.
Pasak jos, patys neįgalieji daugiausia nori dirbti nekvalifikuotą darbą: valytojais, pagalbiniais darbuotojais, budėtojais, sargais, pakuotojais. Atsiranda nemažai norinčių dirbti lengvųjų automobilių ir furgonų vairuotojais, pardavėjais. „Tarp jų yra apskaitos ir buhalterijos, sandėliavimo tarnautojų, reklamos rinkodaros specialistų, socialinių darbuotojų“, – vardina M. Jankauskienė.
Užimtumo tarnybos atstovės spaudai teigimu, šiuo metu Marijampolės skyriuje yra registruotas 21 darbo ieškantis žmogus, turintis sunkią negalią (iki 25 procentų darbingumo lygis). Septyniems iš jų bedarbio statusas yra sustabdytas, nes dalyvauja įdarbinimo subsidijuojant priemonėje, du klientai, kurių darbingumo lygis siekia 10 procentų, įdarbinti individualios priežiūros darbuotoju ir ūkvedžiu, trys asmenys, kurių darbingumo lygis 20 procentų, pradėjo dirbti aplinkos tvarkytoju, elektroninės įrangos taisytoju ir pardavėju, dar du žmonės, turintys 15 procentų darbingumo lygį, užima taikomųjų programų programuotojo ir pardavimo vadybininko pareigas.
Užimtumo tarnybos Marijampolės skyriuje registruoti asmenys, kurie turi sunkią negalią, dažniausiai pageidauja nekvalifikuoto darbo: aplinkos tvarkytojo, valytojo, o šiuo metu registruotos dvi laisvos darbo vietos: apsaugos darbuotojo ir patalpų tvarkytojo.
Darbdaviai noriai prisideda prie žmonių su negalia įtraukties į darbo rinką. 2025 m. VšĮ Kazlų Rūdos socialinės paramos centras, gavęs darbo vietų pritaikymo subsidiją, įsteigė vieną individualios priežiūros darbuotojo darbo vietą Marijampolės skyriuje registruotam negalią turinčiam asmeniui. Taip pat nuo šių metų pradžios po tris negalią turinčius asmenis subsidijuojant įdarbino UAB „Linkris“, UAB „Kvintencija“, o du darbuotojus priėmė VšĮ „Limeza“. Užimtumo tarnybos duomenimis, be finansavimo po du asmenis, turinčius negalią, įdarbino Marijampolės krašto samariečių bendrija, UAB „Kastelnokas“, UAB „Švarus pasaulis“, VšĮ „Limeza“, o dar tris darbuotojus priėmė VšĮ „Vilties žiedas“.
Šių metų birželio duomenimis, Lietuvoje dirbo 1,6 tūkst. pensijos gavėjų su sunkia negalia. 52 iš jų – Marijampolės apskrityje. Daugiausia tokių asmenų renkasi darbą didmeninėje ar mažmeninėje prekyboje, sveikatos priežiūros sektoriuose, socialiniame darbe, administracinėje ar aptarnavimo veikloje.
Komentarai nepriimami.