Statistika rodo, kad nors bankroto procesų skaičius Marijampolės savivaldybėje santykinai nedidelis (per 2024 m. – 18 pradėtų bankroto procedūrų), tai nebūtinai atspindi realią situaciją. Dalis verslų tiesiog nutraukia veiklą tyliai, be oficialių procesų, o kiti išgyvena tik todėl, kad savininkai dirba už minimumą, bandydami „išsilaikyti dar metus“. Mažas bankrotų skaičius nereiškia mažų problemų. Smulkieji verslai regione jaučia vis didesnį spaudimą ir vis dažniau balansuoja ties išlikimo riba.
Aušrinė ŠVITRĖ
Marijampolės UAB „Dabink“ vadovas Audrius Lietuvninkas atvirai dalijasi: „Staigus atlyginimų augimas, didžiulė konkurencija su prekybos milžinais, o dar ir tokios internetinės platformos kaip SHEIN ar „Temu“, kurios viską siūlo pusvelčiui – tai žlugdo mūsų galimybes konkuruoti.“
UAB „Dabink“ verčiasi mažmenine ir didmenine prekyba rankdarbių priemonėmis, turi mažmeninę ir didmeninę parduotuves internete, taip pat ir marijampoliečių moterų gerai žinomą parduotuvėlę „Viskas vėriniams“ Vasario 16-osios gatvėje.
Prekiaudama smulkiomis prekėmis bendrovė, kaip ir daugelis kitų mažų verslų, tiesiog negali sau leisti taikyti tokių kainų, kokias diktuoja tarptautinės elektroninės komercijos platformos.
„Dabink“ direktorius pabrėžia, kad vartotojų įpročiai keičiasi: „Pagalvokite, jei mums reikia, tarkime, rūbų – einame į žinomą prekybos centrą, ar važiuojame į mažą butiką miesto pakraštyje? Deja, retai.“ A. Lietuvninko nuomone, vienas iš galimų sprendimų, ieškant, kaip padėti tokiems smulkiems verslams, galėtų būti didesnių muitų taikymas ar prekybos apribojimai tokioms pigių prekių platformoms, kaip „Temu“, SHEIN ir panašioms.
Kalbinome ir transporto paslaugas teikiančios Marijampolės UAB „Adrovita“ atstovę Jovitą Blažaitienę, kuri plačiau papasakojo apie padėtį logistikos sektoriuje. J. Blažaitienė akcentuoja, kad „mokestinė našta smulkiajam verslui yra tarsi kilpa ant kaklo“. Pasak jos, smulkieji verslininkai dažnai visą naštą jaučia daug stipriau nei didieji rinkos dalyviai, ypač tie, kurie priklauso užsienio kapitalo tinklams. „Valdžios institucijos mėgsta kalbėti apie paramą verslui, bet realybėje verslai labiau bauginami nei skatinami – nuolatiniai pasikeitimai ir pertvarkos pristatomos su grasinimu baudomis, bet be aiškios pagalbos strategijos, kaip prisitaikyti.“
Ir A. Lietuvninkas, ir J. Blažaitienė kalbėdami apie tai, kokios paramos reikėtų smulkiajam verslui, teigia, kad, be jau minėtų išeičių, mato ir kitų galimų sprendimų būdų: supaprastinti mokestinę sistemą smulkiesiems verslams, kurti vietines platformas, kurios sujungtų Lietuvos ir regionų gamintojus ir pirkėjus, rengti tikslines paramos programas, orientuotas į verslo skaitmenizavimą ir reklamos plėtrą.
Smulkieji verslai Marijampolėje – tai ne tik lentynos su prekėmis ar nedideli biurai. Tai – šeimų pajamos, vietos ekonomikos kraujotaka ir bendruomeniškumo pamatas. Jeigu norime, kad tokie verslai išliktų ir klestėtų, būtina imtis ryžtingų, kryptingų žingsnių: mokestinės naštos ir muitų reguliavimo, paramos teikimo, o svarbiausia – keisti požiūrį į smulkųjį verslą. Mat kiekvienas mažas verslas – tai galimybė savo miestui būti savarankiškesniam, įvairesniam ir gyvybingesniam.
Komentarai nepriimami.