Gyvenimas yra pilnas netikėtumų ir atsitiktinumų. Tai galėtų patvirtinti Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos narė, Jūrės miestelio bendruomenės pirmininkė Žaneta Štreimikytė-Mockeliūnė. Daugiau kaip prieš 30 metų Vokietijoje ji susipažino su amerikiečiu, su kuriuo po to daug metų visai nebendravo, o pastaruoju metu netikėtai atnaujino pažintį, susibičiuliavo ir šiomis dienomis buvęs policijos šerifas, jau išėjęs į atsargą Tomas Orsolinis (Thomas Orsolini) pirmą kartą apsilankė Lietuvoje. Čia jis ne tik dalyvavo Žanetos sūnaus Žygimanto vestuvėse, bet ir susitiko su kolega, Kazlų Rūdos policijos komisariato viršininku Rolandu Stikliumi.
Žanetos Štreimikytės-Mockeliūnės ir Tomo Orsolinio pažintis prasidėjo prieš daug metų. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos
Pažintis užsimezgė Vokietijoje
– Mes susipažinome 1992 metais, kai atsiradus galimybei su grupe studentų aš vykau į Vokietiją kaip jauna studentė, nes tada studijavau Veterinarijos akademijoje. Vokietijoje susipažinau su vienu iš Lemgo miesto ligoninės vadovų Vilhelmu Petersu (Wilhelm Peters). Ta ligoninė bendradarbiavo su Kauno Raudonojo kryžiaus ligonine, į ją vežė medicinos techniką. Tuo pat metu į Vokietiją atvyko ir Tomas. Jo seneliai ir V. Peterso seneliai buvo kaimynai, tad mes susipažinome, bet tada dar nemokėjau anglų kalbos, o jis kalbėjo tik angliškai, – prisiminė p. Žaneta.
Pasak jos, trumpa pažintis nutrūko, jie nebendravo, bet 2017 metais moteris netikėtai socialiniuose tinkluose gavo užklausą iš T. Orsolinio. Tada jie pasikeitė informacija, prisiminė buvusį susitikimą. Praėjo dar keleri metai, ir Žygimantas 2022-aisiais su savo sužadėtine vyko padirbėti į Ameriką. Vaikinas paklausė mamos, ar ši dar palaiko ryšius su savo pažįstamu iš San Francisko, nes labai norėjo aplankyti šį miestą.
Parodė neįtikėtiną svetingumą
– Jaučiausi nelabai patogiai, bet paklausiau Tomo, ar jis galėtų susitikti su mano sūnumi ir jo būsima žmona San Franciske, ar juos paglobotų. Atsakymas buvo teigiamas, amerikietis juos pasitiko oro uoste, aprodė miestą ir skyrė daug laiko bei dėmesio. Netrukus ir mano krikšto dukra Paulina vyko į Ameriką metams tęsti mokslus po savo doktorantūros Davis universitete. Tas universitetas yra visai netoli Tomo namų, tad vėl prašiau jo pagalbos pasirūpinti krikšto dukra su vyru.
Šiai šeimai Tomas su žmona padėjo susirasti butą, išsinuomoti mašiną, atsidaryti banko sąskaitas. Kadangi Tomas su žmona vaikų neturi, lietuviai jiems tapo kaip šeimos nariai, užsimezgė šilti santykiai. 2023 metų lapkritį aš su savo dukra skridau jų aplankyti ir taip pat puikiai praleidau laiką, – pasakojo moteris.
Kai amerikietis sužinojo, kad šiomis dienomis įvyks Žygimanto ir jo išrinktosios Emilijos vestuvės, jis nutarė pirmą kartą aplankyti Lietuvą. Daug metų policininku dirbęs ir šerifu tapęs vyras maloniai sutiko pasidalinti savo įspūdžiais su „Suvalkiečio“ skaitytojais.
Patiko žmonės ir maistas
– Man labai patiko Lietuvoje. Tai gražus, ramus, labai švarus kraštas, žmonės labai malonūs. Aš daug keliauju, esu aplankęs ir nemažai Rytų Europos šalių, taip pat esu maisto gurmanas, visur noriu paragauti vietos virtuvės patiekalų. Jūsų maistas labai skanus, „Biržų duonos“ produkcija yra nuostabaus skonio. Labai patiko ir šaltibarščiai, ir pačios Žanetos iš jos užaugintų bulvių iškeptas bulvių plokštainis, kiti patiekalai. Apskritai maistas čia ekologiškas, o Amerikoje jis dažnai yra perdirbtas, su įvairiais priedais, mažiau sveikas, – sakė svečias.
Paprašytas papasakoti apie save ir savo darbą, vyras teigė gimęs Kalifornijoje, ten ir gyvenęs. Jo mama į Ameriką iš Vokietijos atvyko 1956 metais. Vyras turi ir itališko kraujo. „Tėvai išsiskyrė, bet aš turėjau puikią vaikystę, žaidžiau beisbolą, futbolą. Norėdamas susimokėti už mokslą, dirbau kelis darbus. Netrukus dėl ekonominių sunkumų buvo nutrauktas mano studijų finansavimas, tad aš nutariau pakeliauti po Europą – 1991 metais aplankiau Rytų Vokietiją, Lenkiją, tuometę Čekoslovakiją. Iš viso traukiniu apvažiavau aštuonias šalis. Kai lankiausi Vokietijoje, sutikau Žanetą, kuri buvo atvykusi su studentais. Mūsų bendravimas buvo trumpas, kai grįžau į JAV, buvo keli laiškai. Žaneta ištekėjo, aš 1992 metais įstojau į Policijos akademiją San Bruno mieste, esančiame netoli San Francisko“, – prisiminė vyras.
Policininko darbas patiko
Po studijų svečias pradėjo dirbti policijos patruliu. Pasak jo, dirbti gatvėse buvo įdomu, įvairių nusikaltimų netrūko, itin buvo paplitusios kreditinių kortelių apgavystės, bet būta ir labai rimtų atvejų. T. Orsolini prisiminė, kad jam teko sulaikyti vyrą, kuris seksualiai išnaudojo savo podukrą ir vėliau buvo nuteistas kalėti 58 metus. Pasak jo, San Bruno gyvena apie 40 tūkst. gyventojų, vietos policijos komisariate dirba 35 policininkai. Po 10 darbo metų vyras tapo šerifu. Šeima po kurio laiko persikėlė į užmiestį, nes San Bruno buvo labai daug transporto, dideli kamščiai, į darbą tekdavo važiuoti dvi valandas. Vyras su žmona įsikūrė Rocklino mieste, ten dirbo 18 metų ir išėjo į pensiją.
– Paprastai Amerikoje į pensiją policininkai išeina išdirbę 30 metų, aš išėjau po 28-erių metų tarnybos dėl sveikatos būklės. Man reikėjo stuburo operacijos, o po jos gydytojai nurodė jau nedirbti. Policininkai Amerikoje nešiojasi sunkią ginkluotę, kelis ginklus ant pečių, ir tokios stuburo ligos tarp mūsų profesijos žmonių gana dažnos. Pastaruoju metu ekipuotė jau keičiama, daugiau svorio perkeliant į priekį.
Man teko dirbti ir kalėjime, taip pat turėjau galimybę dirbti iš namų, o mano aptarnaujama teritorija net Amerikos masteliais buvo labai didelė – apie 1200 kvadratinių kilometrų. Ne visi žmonės mėgsta policiją, tad visada su savim turėjau kelis ginklus. Šauti į žmogų neteko, bet išsitraukti ginklą turėjau keletą kartą, ir tai buvo gera drausminimo priemonė, – sakė buvęs šerifas.
Prašymas nustebino mūsų policininkus
Tomas Orsolinis policijoje išdirbo 28 metus. Nuotraukos iš asmeninio archyvo
Jam įsiminė ir susitikimas su mūsų policijos atstovais. Viešėdamas Vilniuje, vyras nutarė užsukti į vietos policijos komisariatą ir pasikeisti antsiuvais. Amerikoje gana populiaru rinkti įvairius ženklus, antsiuvus kaip suvenyrus. Pasak vyro, tai daroma ir kitose šalyse, neseniai jis viešėjo Islandijoje ir vietos policijos komisariate norėjo pasikeisti tokiu suvenyru, bet islandai tiesiog neturėjo nė vieno tokio antsiuvo.
Policininko kolekciją papildys ir Lietuvos policijos antsiuvai.
– Mano kolekcijoje yra apie du šimtai įvairių antsiuvų, daugiausia iš skirtingų Amerikos policijos nuovadų, bet yra ir iš Prancūzijos, Vokietijos, kitų Europos šalių. Man tai mielas suvenyras, kuris primena apie susitikimus su tų šalių kolegomis. Į komisariatą Vilniuje mane lydėjęs Žygimantas sakė, kad čia nėra įprasta užeiti štai tokiu reikalu. Iš pradžių budintysis paskambino keliems žmonėms ir man pasakė, kad antsiuvo negausiu, bet vėliau jis pats nuėjo pasitarti ir atnešė man tą suvenyrą, o aš palikau antsiuvą iš savo tarnybos vietos, – pasakojo jis.
Rado panašumų ir skirtumų
Susitikimo su Kazlų Rūdos policijos komisariato viršininku Rolandu Stikliumi metu kolegos turėjo apie ką pakalbėti.
T. Orsoliniui labai įsiminė ir susitikimas su Kazlų Rūdos policijos komisariato viršininku Rolandu Stikliumi. Jį maloniai nustebino, kad 50-metis komisariato viršininkas puikiai kalba angliškai. R. Stiklius policijoje jau dirba apie 30 metų, anksčiau jis vadovavo komisariatui Birštone.
– Pasikeitėme informacija, palyginome darbo ypatybes, buvo tikrai įdomu, kaip pas jus dirba policija, kokių kyla problemų, kokie nusikaltimai dažniausiai pasitaiko. Manau, kad policininko darbas yra ypatingas, ir visose šalyse mes rastume bendrą kalbą su kolegomis.
Man buvo įdomu, kad pas jus automobiliu patruliuoja du policininkai, kartais net trys. Panašiai yra ir Rytų Amerikoje, bet Kalifornijos valstijoje ir apskritai vakarinėje šalies dalyje visada važinėjame ir dirbame po vieną. Kolegą nustebino, kokią didžiulę teritoriją man teko aptarnauti, bet ji išties buvo didelė net Amerikos masteliais, – šypsojosi pašnekovas.
Po viešnagės T. Orsolinis jau išskrido atgal, pažadėjęs dar kartą sugrįžti į Lietuvą su žmona. Per tą laiką jam bus atlikta kelio sąnario keitimo operacija, kurios laukia jau trečius metus. Vyras sakė, kad namo išsiveža pačius geriausius įspūdžius apie mūsų šalį ir jos žmones.
Komentarai nepriimami.