Kai vasaros lietus baigia nuplakti vasarines gėles, išguldyti kardelių šakas, visomis spalvomis sužydi jurginai. Tiesa, kol kas ne taip gausiai, kaip kasmet, bet išskirtinio grožio žiedų marijampolietė Jurgita Lazauskienė rugsėjo šventei tikrai nuskins ne vieną šimtą.
Jurgita Lazauskienė – ne tik gėlininkė, bet ir mokytoja bei futbolo trenerė. Nuotraukos iš asmeninio pašnekovės albumo
Reikia šilumos ir saulės
– Paprastai nuo vasaros vidurio iki pat šalnų žydintys jurginai šiemet „nedrąsūs“ ir jeigu vėsa užsitęs, bijau, kad bus jurginų, kurie nepražydės iki šalnų, – sako J. Lazauskienė, šias gėles auginti pradėjusi ne taip ir seniai, bet jų auginimo subtilybes jau spėjusi perprasti.
Pirmuosius jurginus ir bijūnus tėviškėje, Lazdijų rajone, Jurgita auginti pradėjo prieš 4–5 metus. Rudenį bendrame gėlėms skirtame 36 arų plote pasodino bijūnus, o pavasarį – jurginus. Auginti bijūnus, pasak jos, paprasčiau – pasodinai, patręšei ir užmiršai, krūmai didėja, žiedų daugėja. Su jurginais darbo daugiau – pavasarį, per Jurgines (balandžio 23 d.), kai žemė būna jau sušilusi, pasodina, rudenį, savaitei praėjus po pirmosios šalnos, kai lapai pajuosta, iškasa. Nuvalo žemes, išsidžiovina, padeda į ne per šiltą (apie 4–7 laipsniai) ir ne per drėgną (70–80 proc. drėg-mės) patalpą, o pavasarį būtinai išsiskaido gumbus ir vėl sodina bei laukia žydėjimo. Maža gud-rybė: norint, kad gėlės pražystų anksčiau, prieš sodinant gumbus reikia padaiginti.
Šiemet 16 a durpingoje žemėje jurginus Jurgita taip pat sodino per Jurgines. Įvairių veislių, turinčių žydėti skirtingu laiku. Visgi šią vasarą viskas vėluoja – gėlės pumpurus sukrauna ir… sustoja.
– Šį sezoną turiu vieną veislę (Break Out), kuri dar tik tik pumpurus sukrovusi, o kai vieną naktį buvo vos 2,5 laipsnio šilumos, nežinia, kaip bus? Jeigu dar šalnos, tai visas darbas perniek… – nerimu dalijasi gėlininkė.
Patys pirmieji pražysta didžiažiedžiai burguntiško vyno spalvos, lelijinių rūšies Arabian night veislės jurginai. Vėliausiai, sezono pabaigoje, žiedus pradeda skleisti vėlyvieji Sweet Nathalie, Cafe au Lait.
– Dabar pilni laukai pumpurų, betrūksta tik šilumos ir saulės šviesos, kad žiedai išsiskleistų. Tada iki šalnų pliekstų ir pliekstų, – viltingai kalba Jurgita.
Gėlės – kaip iš Olandijos
Pamatę Jurgitos užaugintus jurginus (bijūnus – taip pat), žmonės stebisi, kad jie užauginti Lietuvoje. Mano, kad atvežtiniai.
– Jurginų gumbus, tokias pat veisles, kurių žiedus gėlininkai parsiveža, parsisiuntėme iš Olandijos. Kasmet viena bulvytė priaugina naujų, taip prisidauginome. Taip „išaugo“ daugiamečių ir vienmečių gėlių ūkis, – pasakoja J. Lazauskienė, feisbuke sukūrusi paskyrą „Jurgitos gėlių namai“.
– Taip užsiauginau jurginų, kaip ir bijūnų, gerbėjų ratą, – šypsodamasi sako Jurgita, pageidaujantiems gėles pristatanti pati. Daugiausia, sako, užsakymų būna vestuvėms.
Beje, žinodama, kad kai kurios gėlės yra beprotiškai brangios ir jų tiesiog niekas nepirks, augina „įperkamas“ veisles, kad kainuotų pigiau negu atvežtinės.
Prieš komponuodama puokštes Jurgita paklausia, kam gėlės bus dovanojamos, kokios spalvos tam žmogui patinka. „Nors dažniausiai klientai leidžia improvizuoti man pačiai. Kai laukas žydi nuo baltos iki burgundiškos spalvos, o atspalviai vieni su kitais susiję, tai automatiškai ir renki tą puokštę.“
Vaikai mokytojoms nori dovanoti gėles
Jau pirmadienį gatvėse pasklis mokiniai. Žinoma, su gėlėmis. Ypač oriai žygiuos mažieji, su už save didesne gėle savo mokytojai. Priešmokyklinio ugdymo mokytoja Marijampolės vaikų lopšelio-darželio skyriuje „Pasaka“ dirbanti Jurgita Lazauskienė sako pajutusi, ką reiškia, kai vaikai atneša glėbius puokščių.
– Tada galvoji, kur padėti, kur sumerkti… Ir pinigų atžvilgiu – kiek tėvai išleidžia kiekvienam vaikui pirkdami puokštes gėlių. Daug geriau – po vieną žiedą. Būna, kad tėvai nuperka didžiulę puokštę nuo visos klasės ir vienas kuris padovanoja. Betgi mažiukai dar nori nešti mokytojai gėlių kiekvienas, jie nejaukiai jaučiasi, kad neturi gėlės. Tad padalinkime kiekvienam po žiedelį, ir vaikas bus patenkintas, ir mokytoja džiaugsis didele vienodų gėlių puokšte, kuriai vazą tikrai suras, – šypsodamasi pataria gėlininkė Jurgita.
Mokytojams ji suskintų rudeniškų atspalvių jurginų – nuo superšviesios, persikinės iki intensyvios burgundiško vyno spalvos. O kad ilgiau jurginas vazoje nenuvystų, į vandenį pataria įpilti truputį acto, kuris sunaikina bakterijas ir žiedo spalva būna sodresnė. Deja, kad ir kaip norėtume, jurgino pumpuras namie pamerktas neišsiskleis.
Komentarai nepriimami.