Galite klausytis ir straisnio garso įrašo
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija yra vienintelė universitetinė aukštoji mokykla šalyje, rengianti karininkus Lietuvos kariuomenei. Šiuos mokslo metus ji pasitiko turėdama iš viso 365 kariūnus, iš jų 143 – pirmakursiai. Tai rekordinis skaičius pirmakursių, pasirinkusių tokias studijas, pernai jų buvo 98. Kas lemia, kad besirenkančių kariškio profesiją asmenų skaičius auga?
Lietuvos kariuomenei karininkai yra labai reikalingi. Dabar per metus yra pašaukiama apie 5100 šauktinių. Jei šalyje būtų visuotinis šaukimas, skaičius išaugtų iki 27 tūkstančių. Į Karo akademiją maždaug 15 procentų stojančiųjų nepriimama dėl sveikatos būklės, o iš viso stojančiųjų atkrenta iki 30 proc.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininkas pulkininkas Ričardas Dumbliauskas sako, kad karininku tampama po ketverių metų studijų šioje akademijoje, pavadintoje partizanų vado generolo Jono Žemaičio vardu.
– Mūsų akademija yra universitetas, aukštoji mokykla, kurios tikslas – ruošti vadus. Stojimo reikalavimai yra kaip ir stojant į kitus universitetus, turime dvi studijų programas. Mūsų absolventams yra suteikiamas bakalauro laipsnis, taip pat pirmas karininko – leitenanto laipsnis, jie turi galimybę studijuoti Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialybes, kurios yra reikalingos Lietuvos kariuomenei. Tai yra jūrų ir oro pajėgoms reikalingos specialybės.
Turime ir mainų programas, 25 aktyvias partneres iš įvairių šalių, ir apie pusė mūsų trečiojo kurso kariūnų išvyksta į studijų mainus, daugiausia pagal ERASMUS programą Europoje. Yra ir kitų įvairių tarptautinių programų, taigi tarptautiškumas – vienas iš labai svarbių dalykų Karo akademijoje, – pabrėžė jos viršininkas.
Pasak R. Dumbliausko, dažnai sulaukiama klausimo, ar šią specialybę renkasi ir merginos. Kasmet nuo 10 iki 20 proc. pirmakursių sudaro būtent merginos, ir jos būna tikrai puikios kariūnės. Šiemet jų skaičius tarp pirmakursių siekia apie 15 procentų.
– Merginos į Karo akademiją studijuoti priimamos nuo 2000-ųjų. Mūsų absolventės mokslus baigia kaip geriausios, nes kiekvienais metais yra renkamas geriausias absolventas arba absolventė. 2022-aisiais metais geriausia buvo kariūnė, leitenantė, kuri dabar tarnauja Lietuvos kariuomenėje ir užima aukštas pareigas, – sakė R. Dumbliauskas.
Pirmąjį leitenanto laipsnį po ketverių metų sėkmingų studijų akademijoje suteikia Lietuvos Respublikos Prezidentas, ir šios dienos, anot viršininko, labai laukia kiekvienas absolventas. Šalia visuomenės saugumo bakalauro studijų kariūnai per 4 metus baigia ir bazinio karininkų rengimo programą. Atvykusių pirmakursių laukia 11 savaičių bazinis kursas, kariūno priesaika, o jau po priesaikos lapkričio mėnesį prasideda studijos akademijoje.
Paklaustas, kodėl jaunimas renkasi studijas Karo akademijoje, kokia yra jų motyvacija ir kas lemia augantį stojančiųjų skaičių, R. Dumbliauskas teigė, kad didėja jaunų žmonių sąmoningumo lygis, noras tarnauti tėvynei, neretai tai būna ir šeimos tradicijos. Ne paskutinį vaidmenį vaidina socialinės garantijos, kurias akademija suteikia kariūnams, tai yra apgyvendinimas, maitinimas, apranga, stipendija, kuri pirmame kurse siekia 549 eurus, o ketvirtame kurse jau sudaro 1400 eurų. Be to, tai ir galimybė dalyvauti ERASMUS programose bei įvairios kitos skatinimo priemonės.
Akademijoje parengti karininkai patenka į Krašto apsaugos sistemą, didelė jų dalis dirba su kariais, kurie tarnauja mūsų šalies batalionuose. Vienas tokių – kunigaikščio Vaidoto pėstininkų batalionas prie Vilniaus esančiose Rokantiškėse duris atvėrė vos pernai ir buvo pastatytas bei įrengtas per rekordiškai trumpą vienerių metų laikotarpį. Anksčiau šis batalionas bazavosi Marijampolėje.
Regioninės žiniasklaidos atstovai turėjo galimybę aplankyti šį batalioną ir pamatyti, kokiomis sąlygomis dabar tarnauja mūsų šauktiniai. Šio bataliono vadas pulkininkas leitenantas Vitalijus Anisimenko sakė, kad batalionas gali priimti iki 850 žmonių, šiemet rugsėjo 1-ąją čia atvyko 150 šauktinių. Taip yra todėl, kad kitąmet batalionas persikels į kitas patalpas Liepkalnyje, o šias laikinai užleis Vokietijos brigados kariams, kurie lauks jų karinio miestelio statybos Rūdninkų poligone pabaigos.
Karinis miestelis Rokantiškėse, skirtas Kunigaikščio Vaidoto pėstininkų bataliono kariams, užima 17,7 ha plotą. Miestelyje pastatyti administracinės ir specialiosios paskirties pastatai: kareivinės, valgykla, štabas, medicinos punktas, sportui skirtos patalpos ir aikštės, ramovė su koplyčia, taip pat techninės paskirties pastatai, kita reikalinga infrastruktūra. Rokantiškių karinio miestelio vertė, įskaitant miestelio sukūrimą, techninę priežiūrą ir paslaugas, yra apie 74 mln. eurų.
Vaikštant po šį karinį miestelį stebino ir puikios sąlygos kareiviams sportuoti, gera įranga, jaukios gyvenamosios patalpos, kurios labai modernios, su daug patogumų. Batalionas turi ir gerą technikos parką, jį rengiant panaudotos naujausios technologijos. Didelė ir erdvi bataliono valgykla, išties skanus maistas. Vyresniosios kartos žurnalistai, kuriems kažkada teko tarnauti dar sovietų armijoje, teigė, kad skirtumai yra didžiuliai.
Rokantiškių kariniame miestelyje yra visa pėstininkų batalionui reikalinga infrastruktūra, kuri leis užtikrinti tinkamas tiek profesinės karo tarnybos, tiek nuolatinės privalomosios karo tarnybos karių tarnybos sąlygas. Pastaraisiais metais stiprinant karinę infrastruktūrą buvo suprojektuoti ir pastatyti su visa bataliono dydžio vienetui reikalinga infrastruktūra, tikslingai pritaikyta prie šiuolaikinių kariuomenės poreikių, trys kariniai miesteliai – be Rokantiškių, dar Pajūrio miestelis ir naujas karinis miestelis Šiauliuose. Visuose trijuose naujuose miesteliuose gali dirbti ir tarnauti iki 2,4 tūkst. karių ar krašto apsaugos sistemos civilių darbuotojų.
Komentarai nepriimami.