Praėjusi savaitė buvo įtempta ir pilna įvykių Lietuvoje, bet ne mažiau ji buvo turininga ir Prancūzijoje. Šalį sudrebino protestai (čia protestai vyksta labai dažnai, ir tai dar viena demokratijos išraiška), buvo paskirtas naujas premjeras. O Strasbūre surengta Europos Parlamento sesija. Jos pagrindinis akcentas buvo Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursulos von der Leyen pranešimas, atkreipęs dėmesį į svarbiausias mūsų dienų Europos problemas ir iššūkius, kurie aktualūs kiekvienam europiečiui. Šioje svarbioje sesijoje dalyvavo ir „Suvalkiečio“ žurnalistas.
Pirmininkės pranešimas ir naujos iniciatyvos
U. von der Leyen metinis pranešimas visada sulaukia didelio dėmesio. Vien tik žurnalistų į Strasbūrą atvyko apie penki šimtai, jie sunkiai tilpo žiniasklaidai skirtose tribūnose. Vietoj planuotų 40 minučių EK pirmininkės kalba tęsėsi beveik pusantros valandos.
Kalbėdama apie Ukrainą EK pirmininkė paskelbė planus padidinti spaudimą Rusijai su 19-uoju sankcijų paketu ir greičiau atsisakyti rusiško iškastinio kuro. Ji taip pat sureagavo į praėjusią savaitę įvykusį incidentą, kai Rusijos dronai pažeidė Lenkijos oro erdvę. „Europa visiškai solidarizuojasi su Lenkija“, – sakė ji. Šiame kontekste pirmininkė atkreipė dėmesį į poreikį stiprinti ES rytinį pasienį ir gynybą Baltijos valstybėse bei paminėjo „dronų sienos“ būtinumą.
EK vadovė palietė ir Rusijos pagrobtų ukrainiečių vaikų sugrąžinimo klausimą. Į sesiją ji pakvietė vieną tokių vaikų su savo mama ir papasakojo dramatišką jų istoriją. EK pirmininkė paskelbė, kad kartu su Ukraina ir kitais partneriais surengs Tarptautinės Ukrainos vaikų grąžinimo koalicijos aukščiausiojo lygio susitikimą.
Nemažai dėmesio ji skyrė karui Gazoje ir teigė, kad „žmogaus sukeltas badas niekada negali tapti karo ginklu. Dėl vaikų, dėl žmonijos – tai turi liautis“. Ji paskelbė apie Komisijos ketinimą „sustabdyti dvišalę paramą Izraeliui“, pasiūlyti sankcijas ekstremistinių pažiūrų ministrams ir smurtaujantiems naujakuriams bei iš dalies sustabdyti asociacijos susitarimą prekybos klausimais.
Kalboje pirmininkė akcentavo būtinybę stiprinti socialinę sritį, nes skurdas, nelygybė, brangstantis pragyvenimas taip pat kelia grėsmę Europos Sąjungai. Bus rengiama Europos kovos su skurdu strategija, kokybiškų darbo vietų aktas, ieškoma būsto krizės sukeltų problemų sprendimų.
Kalboje pažadėta imtis veiksmų dėl šiuo metu krizę išgyvenančios Europos automobilių pramonės, nes milijonai europiečių nori įsigyti įperkamus europietiškus automobilius. U. von der Leyen paskelbė, kad EK, pasikonsultavusi su pramone, pasiūlys naują „Mažų įperkamų automobilių iniciatyvą“. Pirmininkė akcentavo, kad negalime šios rinkos leisti užkariauti Kinijai ir kitiems gamintojams.
Laisvos žiniasklaidos svarba
Pirmininkė akcentavo laisvos žiniasklaidos svarbą. „Kai kuriuose miesteliuose rytinis pasivaikščiojimas einant nusipirkti šviežio laikraščio jau tapo tik nostalgišku prisiminimu. Informacijos trūkumas atveria erdvę dezinformacijai, todėl būtina stiprinti demokratinę žiniasklaidą, ir naujajame biudžete lėšų skyrimas nepriklausomai regionų žiniasklaidai yra gerokai padidintas“, – sakė ji. Toks pareiškimas suerzino Lietuvos europarlamentarą Petrą Gražulį, kuris jį pavadino „šokiruojančiu“.
Baigdama savo kalbą U. von der Leyen priminė, kad europiečiai visada turėjo kovoti už savo laisves, vardindama pogrindinę spaudą, kuri Šaltojo karo metu palaikė laisvės siekimą Vidurio ir Rytų Europoje. Ji paminėjo ir Baltijos šalių „miško brolius“, kurie kiekviename žingsnyje priešinosi sovietų priespaudai.
„Prieš 80 metų mūsų žemynas buvo pragaras žemėje. Prieš 40 metų mūsų žemyną skyrė siena, tačiau kiekvieną kartą europiečiai tęsė kovą už geresnę ateitį, kad ji būtų visavertė ir šviesi. Ir aš sieksiu to kiekvieną dieną. Tegyvuoja Europa“, – baigė ji savo kalbą, kuri ne kartą buvo palydėta ir gausiais plojimais, ir kraštutinių dešiniųjų politikų pasipiktinimo šūksniais.
Sesijoje apsilankė ir kalbą pasakė Moldovos prezidentė Maia Sandu. Rugsėjo pabaigoje šioje šalyje įvyks Parlamento rinkimai. Prezidentė papasakojo, kokių beprecedenčių veiksmų imasi Rusija, kad išlaikytų Moldovą savo įtakos zonoje ir trukdytų jos integracijai į Europos Sąjungą.
Svarstydami darbotvarkės klausimus EP nariai balsavo dėl papildomų priemonių, kurios leistų keliautojams susigrąžinti pinigus sutrikus kelionėms ar bankrutavus kelionių operatoriui. Taip pat buvo pritarta Lietuvos europarlamentaro Pauliaus Saudargo EP pozicijai dėl naujų taisyklių, kuriomis nustatomi griežtesni automobilių gamybos ir utilizavimo reikalavimai.
Šiuo siūlymu siekiama paspartinti automobilių pramonės perėjimą prie žiedinės ekonomikos modelio, sumažinti automobilių gamybos ir utilizavimo poveikį aplinkai ir padidinti pramonės tvarumą. Naujos transporto priemonės turėtų būti suprojektuotos taip, kad būtų galima lengvai pašalinti jų dalis, siekiant jas pakeisti, perdirbti, atnaujinti ar pakartotinai panaudoti. 2023 m. ES pagaminta 14,8 mln. naujų automobilių, o užregistruota 12,4 mln. ES keliuose važinėja beveik 286 mln. automobilių, o 6,5 mln. kasmet tampa nebetinkami naudoti.
Priimtos naujos ES taisykles, kurios nustato naujus maisto ir tekstilės atliekų mažinimo tikslus. Bus siekiama 10 proc. sumažinti atliekas, atsirandančias perdirbant ir gaminant maistą, ir 30 proc. sumažinti mažmeninėje prekyboje, restoranuose ir namų ūkiuose susidarančių maisto atliekų kiekį vienam gyventojui. ES kasmet susidaro 60 mln. tonų maisto (132 kg asmeniui) ir 12,6 mln. tonų tekstilės atliekų. 5,2 mln. tonų atliekų sudaro vien tik drabužiai ir avalynė – 12 kg atliekų vienam asmeniui.
Komentarai nepriimami.