Šiltomis rugsėjo pradžios dienomis į galvą įkyriai lindo režisieriaus Gyčio Lukšo filmo pavadinimas: „Vasara baigiasi rudenį“. Tai psichologinė drama, kurioje vaidino mūsų kino žvaigždės. O filmo pavadinimą prisiminiau todėl, kad šiais sudėtingais laikais žmogui kaip niekada reikia pabėgti nuo pačių įvairiausių dramų į gamtą – kur tik upė ar ežeras, daug tylos, kur tik paukščių balsai sutrikdo ramybę. Kur pamiršti įtampas ir valdžių nesutarimus, karus, kur vienintelis darbas (koks ten darbas…) – pamojuoti irklais.
Sakot, tokių kasdienybės tamsulių iš galvos nė irklu neišmuši?
Netiesa. Reikia patirti, ką reiškia dvi, tris ar penkias valandas pasiduoti vandens valiai ir atsipalaiduoti. Turbūt mūsų genuose įrašyta baltiška pasaulėjauta: žiūrėti į vandenį, ugnį – tarsi užmegzti ryšį su šventu pasauliu, kuris tik jam žinomu būdu subalansuoja mūsų pasišiaušusias mintis ir nuramina protą.
Apie dvasinį žmogaus ir gamtos ryšį tiek.
Pakalbėkime ir apie realybę.
„Baidarės rojuje“
Štai ir pasakėme, kur yra baidarių: rojuje. Čia ne šiaip sau sugalvotas „Rojaus“ pavadinimas. Jis, pasakoja Rolandas, rastas ir senuosiuose miškotvarkos projektuose. „Rojus“ egzistavo dar tada, kai čia ganėsi gyvuliai, o apie baidares dar niekas nebuvo net girdėjęs. Ir šiandien „Rojuje“ aukso obuoliai ant medžių neauga. Poilsiavietės „Baidarės rojuje“ šeimininkai Regina ir Rolandas Storpirščiai tik antrus metus puoselėja naują – baidarių – verslą. Buktos kaime (Marijampolės sav.) gyvenantys ūkininkai augina javus, gyvulius, paukščius, turi net porą ponių ir tikrą karietą, arklių traukiamą.
Tad baidarės atsirado pagalvojus – o kodėl gi ne? Juk žemė prie pat Šešupės, kurią prieš tai daug metų dirbo pats Rolandas, o paskui nusipirko iš valstybės – puiki vieta, apsupta daugiamečių medžių. Kodėl neįrengus čia poilsiavietės, kodėl žmonėms nesuteikus galimybės pasimėgauti upe, ramybe, visiška gamtos apsuptimi? Juk ne visiems per atostogas reikia trinkelėmis klotų takų, šilto dušo ir stalo su „viskas įskaičiuota“. Iš didmiesčių atvažiuojantys poilsiautojai kaip tik mėgaujasi basi vaikščiodami natūralia pieva, ryte pūkšteldami į upę, maistą virdami ant laužo, o vakare ilsėdamiesi hamake gali klajoti žvaigždynais.
Naujos ir patogios
Pernai įsigiję 12 naujų, itin komfortabilių baidarių, kuriose nugara neįskausta net plaukiant ilgu maršrutu, Storpirščiai nesustojo – mat būta savaitgalių, kai baidarių pritrūkdavo. Tada nusipirko dar aštuonias, paskui dar dešimt. Dabar turi 30 naujų, ergonomiškų baidarių, kurios nevirsta, kur yra net vaikams pritaikyta vieta.
Nors ši vasara nelepino karštais orais, bet, sako Storpirščiai, baidarių sezonas buvo geras, padaugėjo turistų. Dar geriau, kai saulė nespigina. Taigi – kol kas puikus laikas mėgėjams pasiplaukioti baidarėmis. Pernai, sakė Rolandas, paskutiniai klientai plaukė spalio mėnesį vilkėdami striukes.
Šeima jau įrengė tris poilsiavietes – plaukdami nuo poilsiavietės „Baidarės rojuje“ iki Liudvinavo žmonės gali sustoti, pailsėti, išsikepti kepsnių ir plaukti toliau. „Slėnio“ poilsiavietė nėra labai nutolusi nuo „Rojaus“, o „Senadvaris“ – pusiaukelėje plaukiant į Liudvinavą. Visose yra WC, pavėsinės, stalai, dviejose yra kubilas. „Rojuje“ norintys gali užsisakyti ir pirtį, čia įrengta tinklinio ir krepšinio aikštelė.
Vaikai paprastai „prilimpa“ prie aptvaro, kuriame ganosi du poniai. Yra galimybė pavažinėti ir arklių traukiama karieta.
Rolandas minėjo, kad praėjusią vasarą visi savaitgaliai „Baidarių rojuje“ buvo užsakyti:
– Matome, kad poreikis yra, užsakymų daugėja. Į savaitgalių plaukimus žmonės registruojasi nuo balandžio–gegužės. Šį pavasarį pirmieji plaukikai į baidares sėdo balandžio pabaigoje. Ir maršrutą pasirinko sudėtingą, ekstremalų.
Paklaustas, kas ekstremalaus gali būti Šešupėje, Rolandas patikino, kad ne visose trasos dalyse upė patogi baidarėms: plaukiant nuo Kalvarijos malūno yra seklių vietų, o yra ir tokių, kur siauroje vagoje telpa tik viena baidarė.
Bet pagrindiniai maršrutai yra draugiški poilsiautojams: plaukiant nuo Lakinskų – apie 13 km. Nuo poilsiavietės „Baidarės rojuje“ iki Liudvinavo – 14 km, čia upė išties patogi baidarininkams. Norintys gali plaukti iki 22,5 km pailgintu maršrutu.
„Šlapias“ verslas
Jei kam atrodytų, kad „nu kaip faina baidares nuomoti – lengvas pinigas“, tai Storpirščiai tik juokiasi iš tokių žodžių. Yra daug nematomo darbo: pavasarį, prieš prasidedant sezonui, Storpirščiai, taip pat ir kiti jų kolegos iš Kalvarijos ir Marijampolės, patys plaukia ir patikrina trasą: galbūt yra ant upės užvirtusių medžių, kuriuos reikia išpjauti ir išvežti. Prie poilsiaviečių reikia upėje prižėlusias žoles išrauti ar išpjauti, kad žmonės galėtų maudytis. Pavasarį upės vanduo dar šaltas, bet toks jau šis verslas – „šlapias“. Be abejo, aplinką reikia sutvarkyti, pavėsines įrengti, užtikrinti švarą ir tvarką.
Rolandas džiaugiasi, kad su baidares nuomojančiais Kalvarijos ir Marijampolės kolegomis sutaria puikiai, nekonkuruoja – atvirkščiai, kartais ir klientais dalinasi, kai vieniems ar kitiems baidarių pritrūksta. Ir upės valymo darbais kartu užsiima.
– Jie senbuviai, daug patyrę ir labai šaunūs žmonės: pataria, pasisiūlo pagalbon, nuoširdžiai bendraujame.
Rolandas ir Regina sako, kad, „kaip šauksi, taip atsilieps“, todėl stengiasi, kad ir su kolegomis, ir su klientais susiklostytų draugiški santykiai. Nes žmonių bendravimas turi būti toks pat harmoningas kaip harmoninga yra gamta.
Komentarai nepriimami.