Kiekvienas Lietuvos etnografinis regionas turi savo tradicijas, tarmę, taip pat ir kulinariją. Nors patiekalai persipina tarp kultūrų, jų pagrindiniai bruožai išlieka. Kas būdinga Suvalkijos (Sūduvos) kraštui, aiškina žinovai bei atskleidžia receptų knygos.
Gabija JANUŠAUSKAITĖ
Ką apie suvalkietiškus patiekalus sako specialistai?
Marijampolės profesinio rengimo centro (MTEC) virėjo profesijos mokytoja Daiva Kasakaitienė mano, kad jauni žmonės yra susidomėję lietuviška virtuve bei praktikos metu mokosi gaminti įvairius patiekalus. „Jie domisi, o mes stengiamės juos išmokyti“, – sako pašnekovė. Ir priduria, kad daugeliui besimokančiųjų įdomu sužinoti, kaip anksčiau buvo gaminamas baltas sūris, mušamas sviestas, verdama šaltiena.
D. Kasakaitienė neslepia, jog suvalkietiška virtuvė yra labai paprasta. Pasak pašnekovės, turtingieji, gyvenę dvaruose, valgydavo paršelius bei kitokią mėsą, tačiau nepasiturintys virdavo zacirką (pienišką sriubą su kleckais) ir kur kas paprastesnius patiekalus. Mokytoja pabrėžia, kad geriausiai reprezentuoja Suvalkijos tradicinį paveldą būtent paprastų žmonių virtuvė.
Anot pašnekovės, tradicinė krašto kulinarija yra identiteto dalis. „Mes esame šitame krašte, čia mūsų šaknys. Kiekvienam įdomu sužinoti, ką gamino senoliai ir svarbu to neužmiršti“, – mano D. Kasakaitienė. Jos teigimu, Suvalkijos kraštas, kaip kiekvienas regionas ar tauta, taip tęsia, puoselėja, išsaugo savo tradicijas bei jas perduoda ateities kartoms.
Restorano „Kuchmistrai“ vadovė Jolita Briedė sako, jog yra sunku pasakyti, kurie mūsų krašto patiekalai yra autentiški, nes juos gamino visoje Lietuvoje. „Manau, kad negalima išskirti patiekalų, priklausančių tik Suvalkijai“, – svarsto J. Briedė. Vis dėlto, tokie patiekalai kaip duonzupė (sriuba, gaminama iš ruginės duonos raugo), „švilpikai“, abriedukai (kitaip – bulviniai ežiukai), įdaryta kopūsto galva buvo būdingiausi šiame krašte.
Kaip teigia J. Briedė, žmonės iki šių dienų gamina vinegretą (mišrainę) ir košelieną (šaltieną). „Tai yra mėgstami patiekalai, nes jie yra sotūs, pigūs ir tvarūs“, – priduria pašnekovė. Tačiau žinovė pamini, kad mažai kas namuose gamina naminę girą (kuri gana greitai sugenda), įdarytą kopūsto galvą, primenančią lengviau paruošiamus balandėlius, bei morkų saldainius. „Tai yra daug energijos ir laiko reikalaujantys patiekalai“, – mano J. Briedė.
Pasak „Kuchmistrų“ vadovės, senieji krašto patiekalai sugrąžina prisiminimus ir jais nukelia į vaikystę. „Mes bandome perteikti, kad kulinarinis paveldas nėra tik muziejinė vertybė – jį galima paragauti, išvysti ir geriau pažinti“, – teigia pašnekovė. Tačiau ji neslepia, jog pasaulio sumodernėjimas, pavyzdžiui, prekių ir gaminių įvairovė parduotuvėse, turi didelį poveikį. „Žmonės neskiria daug laiko maistui gaminti“, – mano J. Briedė. Ji teigia, kad prikelti senąją suvalkiečių (sūduviečių) maisto kultūrą įmanoma – žmonių primiršti patiekalai atgyja edukacijų metu, taip pat ir literatūroje.
Koks kulinarinis paveldas užfiksuotas knygose?
Įvairioje literatūroje galima rasti suvalkietiškų patiekalų, nors jų priklausymas šiam regionui nėra pabrėžiamas.
1907 metais išleistoje knygoje „Lietuvos virėja“ randami įvairūs patiekalų receptai: valakiškieji kopūstai kimšti, kopūstai kimšti kitaip, paršelis keptas, prikimštas, kiaulienos košeliena, vinegretas, duoninis rukštimas.
Kai kurie receptai pasikartoja 1938 metais išleistame „Virėja. Praktiškas šeimininkės vadovas“ leidinyje. Čia pateikiami pieno sriubos su kapota tešla, vinegreto receptai, keturi paršelio paruošimo variantai, du duonos giros receptai.
Dar mažiau suvalkietiškos (sūduvietiškos) virtuvės galima rasti 1959 metais išleistame „Šeimininkės vadove“, kuriame aprašyta daržovių mišrainė (vinegretas), šaltiena, keptas paršelis su grikių koše.
Daugiau suvalkietiško kulinarinio paveldo užfiksuota 1983 metų knygoje „Lietuvių valgiai“. Iš Suvalkijos regionui būdingų patiekalų paminima duonos sriuba, daržovių mišrainė, šaltiena, „švilpikai“ (bulbonai), duonos gira.
2013 metais išleistame leidinyje „Lietuviška virtuvė. Šventės ir valgiai“ pateikiami senoviniai, bet moderniai virtuvei pritaikyti patiekalai – švilpikai, duonos sriuba, gira.
Net per ilgus metus mišrainė, šaltiena, duonos gira nedingo iš receptų knygų, priešingai nei primirštos kimštos kopūstų galvos bei paršeliai. Kai kurie patiekalai – zacirka, duonos sriuba ir „švilpikai“ – atgijo naujesniais laikais. O kai kurie (pavyzdžiui, abriedukai ir morkų saldainiai) liko užmarštyje.
Komentarai nepriimami.