…Bet Danutės Simonaitienės domėjimasis šiomis gėlėmis išlieka vis tas pats, kaip prieš 40 metų, kai prie savo namų pasodino pirmą jurginų krūmą, parsivežtą iš močiutės darželio. Dabar jurginų laukas Paršelių kaime (Šunskų sen.) užima apie 30 arų, o jame auga trys tūkstančiai gumbų, 1500 veislių. Pačios išvestų – per 400!
Danutės išvestas jurginas įvertintas Didžiuoju prizu
Nuo 2000-ųjų Danutė Simonaitienė – Lietuvos gėlių selekcijos draugijos narė. Su savo išvestais kardeliais ir jurginais ji dalyvauja tarptautinėse parodose, festivaliuose ir pelno aukščiausius įvertinimus.
Vienas naujausių apdovanojimų – iš rugpjūčio 29–30 dienomis Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode, vykusio Tarptautinio jurginų festivalio.
Dvi dienas Botanikos sodas skendėjo žieduose, kuriais gėrėjosi tūkstančiai sodo lankytojų, o kompetentinga komisija atidžiai vertino selekcininkų kūrinius. Iš daugybės gėlių augintojų ir mylėtojų iš Lietuvos bei užsienio šalių išsiskyrė D. Simonaitienės išvestas elegantiškas jurginas ‘Aigustė’ – jis įvertintas Didžiuoju žiuri prizu.
Kaip pastebėjo vertintojai, šiemet Tarptautiniame jurginų konkurse triumfavo lietuviškos veislės. Publikos nugalėtoju tapo jurginas „AB 18“ – dar bevardis VDU Botanikos sode išvestas sėjinukas, kurio autorystė priklauso taip pat mūsų kraštiečiui dr. Arūnui Balsevičiui.
Sugalvoti pavadinimą – nelengva užduotis
– Šiemetį konkurso nugalėtoją pavadinau Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino dukros Aigustės vardu, – sako Danutė, pripažindama, kad vardo suteikimas išvestam augalui – nelengva užduotis. – Vardas turi kažkuo atitikti augalą. Kartais ilgai jį galvoju, o kartais visai nei iš šio, nei iš to koks vardas šauna į galvą ir skubi jį užsirašyti, pagalvojusi, kad jis tiks naujai veislei. O kartais sukurtas žiedas ne vienerius metus laukia savo pavadinimo, nes tinkamą vardą sugalvoti nėra paprasta.
‘Gintenė’, ‘Genovaitė’, ‘Rūko žibintas’, ‘Sniego kąsnis’, ‘Rudens simfonija’ ir daugybė kitų, surašytų lentelėse prie kiekvieno augalo. Tarp jų ir ‘Sigutė’ – ryškiaspalvis raudonas jurginas, pavadintas Danutės gyvenimo draugo Sigito Mikulsko vardu.
– Jis – mano dešinioji ranka, be kurio tiek darbų nenudirbčiau. Vien tūkstančius jurginų su kastuvu pavasarį pasodinti, o rudenį iškasti, kiek jėgos ir kantrybės reikia, – vyrą giria Danutė.
– O savo vardu kurį pavadinot? – klausiu.
– Nė vieno! Negaliu. Savo dukros Danutės vardu išvestą jurginą pavadino Jonas Auksuolis Liutkevičius.
Būtent šis garsus kalvarijietis selekcininkas ir paskatino D. Simonaitienę kurti naujas kardelių veisles. Išmokusi tai daryti, vėliau moteris ėmėsi ir savo mylimų jurginų.
Sukurti naują veislę reikia kantrybės
– Iš pradžių pasėjau jurgino sėklų, o kai pražydo – nieko gero nebuvo, visi tuščiaviduriai. Tada pradėjau kryžminti man patinkančias atrinktas veisles. Kol gimsta nauja veislė, praeina ne vieneri metai. Jurginas trejus metus, netgi iki 5-erių, tobulėja. O kad kažką sukurtum, reikia turėti daug veislių, – sako Danutė, vis vedžiodama tarp aukštaūgių ir žemaūgių jurginų, pastebėdama, kad rudeniop žiedai keičia spalvas – vienos paryškėja, kitos nublunka arba išvis kitokia spalva nusidažo.
Ir plieskia jurginų lysvės visai ne rudens spalvomis.
Kasdienis šokis aplink juos, atrodo, Danutės visai nevargina. Ji tik vardija veisles, pasakoja, kaip jas išvedė, kokios spalvos buvo pumpurai, kaip žydėjo per vasarą, o kokiomis spalvomis nusidažė rudeniop.
Dekoratyviniai, kaktusiniai, pomponiniai, karpyti, spygliniai… Įvairių žiedų ir žiedlapių formų, spalvų, atspalvių. Prie kiekvieno krūmo – etiketės: vienos į žemę įsmeigtos, kitos prie stiebo pritvirtintos.
Atskirtoje lysvėje – naujokai, kurie pirmi metai pasodinti ir kurie Danutės dėmesio sulaukia daugiausia: „Kiekvieną kartą atvažiavusi į lauką, pirmiausia lekiu pažiūrėti, gal jau koks žiedelis išsiskleidė.“
Įspūdingai atrodo ‘Kenora Macop’ – viena elegantiškiausių veislių, kurių apačia nusidažo viena spalva, o žiedo centras – kita. Auga Danutės lysvėse ir kiekvieno gėlininko svajonė – juodasis jurginas ‘Czarny Charakter’. O nuotakų mylimiausi ‘Evelina’ – jie tinka ir puokštėms, ir arkoms puošti. „O kad jurginai ilgiau išliktų gražūs vazose, tereikia į litrą vandens įpilti šaukštelį acto“, – pataria gėlininkė.
Vasara pridarė nuostolių
Selekcininkė apgailestauja, kad šiemet, tokią keistą vasarą, ne tik pomidorų ir arbūzų lauką teko nupjauti, bet ir nemažai jurginų reikės tiesiog išmesti. Ramina tik tai, kad prieskoninių daržovių – 60 veislių paprikų ir čili pipiriukų, valgomųjų chrizantemų, lapinių korėjietiškų salierų, kanibalo pomidorų, rudalapių rūgštynių ir kitų – vazonėlius neišnešė į lauką, tad dabar jų šakelės apkibusios žiedais ir vaisiais.
– O jurginų lauką ir lietus nuplakė, ir vėjas išvartė. Paradoksas – geriau išsilaikė tie, kurių lysvės buvo neravėtos… – į vienų į kitus atsirėmusius aukštus jurginų krūmus atkreipia dėmesį gėlininkė.
Užtai kaip gražiai Danutės jurginai auga Šunskų parke, prie kneipo tako, ten, kur yra užuovėja. Šiemet jau 7-ti metai jie ten žydi. Žinoma, rudenį iškasami, pavasarį vėl pasodinami.
Sodinti jurginus kastuvo gylyje gėlininkė pataria po šalnų, nes jų daigai labai jautrūs šalčiui. „Aš tai darau per Jurgines, o per Jonines šiemet jau išsiskleidė pirmieji žiedai.“
– Rudenį nereikia skubėti vos po pirmų šalnų nupjauti stiebus ir iškasti gumbus, nes jurginas žemėje dar bręsta, – sako selekcininkė. – Nupjauname tik tada, kai kasame. O iškastą kiekvieną gumbą reikia dėti į atskirą maišelį arba dėžutę, prie jo pridėti etiketę ir žiemai padėti saugykloje, kurioje nebūtų per sausa, o būtų drėgmės, bet ne per daug. Jokiu būdu nedėkite jurginų gumbų ant bulvių, nes bulvės išskiria krakmolą ir jurginai gauna puvinio.
Kol jurginai žydi, selekcininkė kviečia besidominčius atvažiuoti į lauką, išsirinkti patikusius, nusifotografuoti jų etiketes, o po to internetu arba tiesiogiai nusipirkti gumbų. Taip daro ir ji pati. Internetu jurginų parsisiunčia ir iš Švedijos, Olandijos, Lenkijos, ir iš Amerikos. „Tik amerikietiškieji – labai brangūs“, – pastebi.
Komentarai nepriimami.