Ruduo sodininkams ir daržininkams – intensyvus metas. Reikia pasirūpinti ne tik daržovių ir vaisių derliumi, bet ir sode susidariusiomis žaliosiomis atliekomis. Bulvių, pomidorų stiebai, agurkų, moliūgų virkščios, supuvę obuoliai, lapai turi būti kompostuojami arba pristatomi į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles. Nepaisant aiškių taisyklių, pasitaiko atvejų, kai gyventojai žaliąsias atliekas vis dar meta į buitinius konteinerius ar palieka šalia jų.
Žaliosios atliekos – ne šiukšlės
Obuoliai, lapai, žolė, sumesti į buitinių atliekų konteinerį, labai greitai pradeda pūti. Atsiranda nemalonus kvapas, kuris vilioja varnas, graužikus ir kitus parazitus. Patekusios į sąvartyną žaliosios atliekos išskiria daug metano – šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Anot Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro (MAATC) Aikštelių eksploatacijos skyriaus vadovo Mindaugo Trinskio, žaliosios atliekos – ne šiukšlės. Tvarkingai sudėti lapai ar obuoliai, specialisto teigimu, turi tapti kompostu, kuris grįžtų į mūsų sodus kaip trąša.
„Rūšiuodami uždarome ratą: kas užaugo mūsų darže, vėl ten sugrįžta. Atsidūrusios sąvartyne, žaliosios atliekos teršia aplinką, trukdo atliekų tvarkymo procesui, – paaiškina M. Trinskis. – Į šiukšliavežį supiltos atliekos yra suspaudžiamos, dėl to į jį patekę obuoliai tampa skysčiu. Mašinoje įrengtos specialios talpos jam rinkti, bet jei žaliųjų atliekų konteineriuose obuolių pasitaiko daug, talpos greitai persipildo. Tuomet skystis iš važiuojančios mašinos teka ant kelio dangos, atsiranda nemalonus kvapas.“ Kitas dalykas, kad į sąvartyną su buitinėmis atliekomis obuolių parsivežusį šiukšliavežį tenka gramdyti rankiniu būdu. „Supresuotų obuolių iš mašinos paprastai neišversi“, – prideda pašnekovas.
Gyventojams, kurie nepaisydami taisyklių žaliąsias atliekas meta į buitinių atliekų konteinerius, įstatymai numato administracines baudas. MAATC specialistas paaiškina, kad bendrovė pastebėjusi pažeidimą neskuba bausti. „Bausti gali teisės aktuose numatyti pareigūnai. Mes stengiamės pirmiausia kalbėtis ir aiškinti“, – sakė pašnekovas, pažymėdamas, kad švietimas ir dialogas yra įmonės prioritetas. „Kai pastebime pažeidimą, pirmiausia informuojame gyventoją. Baudos – tik kraštutinis variantas, jei taisyklės ignoruojamos tendencingai“, – patikslino M. Trinskis.
Atliekas aikštelėse priima nemokamai
Mesti žaliąsias atliekas į konteinerius išties neverta. Nedidelį kiekį smulkesnių žaliųjų atliekų galima pristatyti į Marijampolės didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, esančią Vokiečių g. 10, o didesnius kiekius galima atvežti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę, Marijampolės savivaldybės Uosinės kaime. „Atliekas priimame nemokamai – paslauga yra įskaičiuota į atliekų tvarkymo mokestį, – atkreipia dėmesį M. Trinskis ir pabrėžia:
– Rudenį mūsų aikštelėse – tikras obuolių sezonas. Kasmet į žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę Uosinės kaime gyventojai atveža dešimtis tonų obuolių ir už tai jiems papildomai mokėti nereikia“, – aiškina M. Trinskis. Susimokėti tenka tik įmonėms, atvežusioms didesnius kiekius atliekų. MAATC Aikštelių eksploatacijos skyriaus vadovas atkreipia dėmesį, kad visos žaliųjų atliekų aikštelėje surinktos atliekos keliauja į kompostavimo procesą. Surinktos atliekos pavasarį jau būna tapusios vertingu kompostu, kurį gyventojai gali įsigyti. Vienas kubinis metras organinių trąšų kainuoja 15,5 Eur.
Sodo atliekos atsiperka
Tinkamai realizuoti žaliąsias atliekas galima ir kitais būdais – ne tik pristatant į žaliųjų atliekų aikšteles. Individualių namų gyventojai sodo bei daržo atliekas gali kompostuoti, daugiabučių – išmesti jas į specialius žaliųjų atliekų konteinerius. M. Trinskis pastebi, kad kompostavimas populiarėja, nes tai – pigiau ir patogiau nei atliekų gabenimas į specialias aikšteles. „Svarbu parinkti tinkamą vietą kompostavimo dėžei, – pataria pašnekovas.
– Talpą geriausia laikyti pavėsyje, ant žemės, kad į ją galėtų patekti drėgmė ir deguonis. Į kompostą svarbu nemesti virtos mėsos, pieno produktų, riebalų.“ Norintiesiems pagreitinti atliekų irimo procesą M. Trinskis pataria atliekas sluoksniuoti. „Žaliosios atliekos, vaisiai, daržovės, žolė turi būti maišomi su rudosiomis: lapais, šakelėmis ir panašiomis“, – paaiškina MAATC Aikštelių eksploatacijos skyriaus vadovas.
Geri pavyzdžiai užkrečia
Situacija žaliųjų atliekų konteineriuose, deja, ne tokia džiuginanti. M. Trinskis pasakoja, kad šiukšliavežiai į MAATC su žaliųjų atliekų konteineriais parveža ne tik nupjautos žolės ar krūmų liekanų. „Tarp kompostuoti tinkamų atliekų randame plastikinių maišelių, kartoninių dėžių, gėlių vazonų. Ypač dažnai į konteinerius žmonės supila visą sodo derlių kartu su maišais. Ypač dažnai taip supakuotus gauname obuolius. Tai – netinkamai išmesta atlieka lyderė“, – teigė M. Trinskis ir paaiškino, kad į žaliąsias atliekas patekusios nereikalingos priemaišos sunkina kompostavimo procesą.
„Aišku, yra ir gerų pavyzdžių. Pavyzdžiui, Marijampolės sodų bendrijų gyventojai žino, kaip teisingai rūšiuoti ir išmesti žaliąsias atliekas, – sodininkus giria M. Trinskis, bet prideda, kad dar pasitaiko atvejų, kai sodo ir daržo šiukšles gyventojai nesivargindami sumeta į komunalinį konteinerį arba palieka šalia jų. – Žmonės žino, kad atliekas reikia rūšiuoti, ką ir kur teisingai išmesti, bet taisykles vis dar reikia priminti. Gerai veikia pavyzdžiai bendruomenėse. Kai viena bendrija tvarkosi laikydamasi taisyklių, ir kaimynai pradeda rūšiuoti“, – situaciją apžvelgia pašnekovas ir priduria, kad sėkmingo atliekų tvarkymo paslaptis – mokymas nuo mažų dienų. „Edukacija mokyklose, aplinkos tvarkymo akcijos didina supratimą ir atsakomybę“, – įsitikinęs M. Trinskis.
„Marijampolė tikrai gali būti švaresnė ir žalesnė – tereikia kiekvieno mūsų pastangų. Mažindami žaliųjų atliekų kiekį mišriose komunalinėse atliekose visi prisidėsime, kad mokestis už atliekų tvarkymą nedidėtų. Kol kas taršos mokestis kasmet auga“, – atkreipia dėmesį MAATC Aikštelių eksploatacijos skyriaus vadovas.
Komentarai nepriimami.