Marijampolės Petro Kriaučiūno viešoji biblioteka neseniai ūžė ir ošė – čia vyko ilgai lauktas festivalis „Elektroninės gelmės“. Tai unikalus, išskirtinis renginys – šventė ir galimybė viso miesto gyventojams dalyvauti netradiciniuose renginiuose, įdomiose dirbtuvėse, pasirodymuose, menininkų, kūrėjų dirbinių mugėje, išvysti vaizdo, garso, video projekcijų instaliacijas ar tiesiog pabūti kultūros ir meno, šiuolaikinio veržlumo ir tradicinio tęstinumo dermėje.
Jau nuo pat šeštadienio ryto bibliotekos mažojoje salėje buvo galima pamatyti festivalio „Nepatogus kinas“ dokumentinius filmus, sukurtus Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Portugalijoje, Šveicarijoje, Švedijoje. Bibliotekos patalpose veikiančiame Multicentre veikė kūrybos mugė, kurioje buvo galima įsigyti įvairių autorinių darbų, papuošalų, suvenyrų.
Festivalio atidarymo metu buvo pristatyta paroda „Kiti miesto kampai“. Tai įdomus ir netikėtas kūrėjų žvilgsnis į mūsų miesto vietas, kurios atrodo gerai pažįstamos, bet šįkart yra atrandamos iš naujo. Tai ir pėsčiųjų takelis tarp Rimanto Stankevičiaus progimnazijos bei gyvenamųjų namų, ir garažų kompleksas Suvalkiečių gatvėje, ir Pašešupio parko kontrastai, ir uždarytas takelis tarp baseino bei darželio „Rūta“, ir apleistas takelis aplink „Saulės“ pradinę mokyklą ar Marijampolės ligoninės apylinkės.
Parodoje fiksuojami įvairūs miesto fragmentai, kuriuose atsiskleidžia individualus patyrimas bei daugiasluoksnis miesto ritmas.
Pristatydama šią parodą, kuri Multicentre veiks iki metų pabaigos, jos kuratorė Rūta Pac teigė, kad tokia idėja gimė norint parodyti skirtingus, pusiau atrastus ir visiškai kasdieniškus miesto kampelius, kuriuos praeiname žingsniuodami į darbą, į mokyklą, ar kasdienių pasivaikščiojimų metu. Praeidami pro tas vietas nesusimąstome apie įvairias detales, o būtent jose slypi daug grožio.
– Surengėme plenerą, kurio metu ir aplankėme įvairius miesto kampelius. Kūrybiškai susipažinome su aštuoniais nuostabiais kūrėjais, taip pat turėjome edukaciją su džiovintais augalais, kurių yra ir šioje parodoje. Joje yra daug kūrinių, apmąstančių tam tikrus miesto urbanistikos pasikeitimus, dokumentuojančių save kaip kasdienybės kūrėją ir liudininką, – teigė kuratorė.
Atidarydama festivalį P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos direktorė Daiva Kirtiklienė džiaugėsi, kad šis originalus, drąsus ir jaunatviškas festivalis gyvuoja jau kelerius metus, o jaunų žmonių mintys ir noras bei entuziazmas kažkaip kitaip atverti bibliotekos erdves yra sveikintinas. Tą jau įvertino ir festivalio renginiuose besilankantys žmonės.
– Esu šios bibliotekos kaimynas, ir jau nuo ryto girdžiu, kad čia kažkas vyksta, skamba muzika. Noriu nuoširdžiai padėkoti bibliotekos kolektyvui ir žmonėms, kurie inicijuoja tokius dalykus, suburia menininkus, ir tas menas, kuris skleidžiasi bibliotekoje, tas įvairiapusiškumas nesikartoja. Ne politika ir ne statybininkai atranda miestą ir parodo jį kitokį, o būtent kūrėjai su savo kūryba, su savo kitokiu matymu, su savo kitokiu žvilgsniu. Tie rezultatai, kurie gimsta projektuose, festivaliuose, renginiuose ir pleneruose, iš tikro maloniai nustebina, – sveikinimo žodyje sakė Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda.
Festivalis išties buvo labai įvairus ir margas, jis užėmė daug bibliotekos erdvių bei kampelių. Lankytojai išgirdo pranešimą „Camera obscura istorija ir šiandieninės praktikos“, turėjo galimybę dalyvauti cianotipijos dirbtuvėse ir sužinoti, jog tai yra viena seniausių fotografinio atvaizdo gavimo technikų, kai popierius arba audinys padengiamas šviesai jautriomis geležies druskomis ir veikiamas ultravioletinių spindulių tampa jautrus šviesai.
Bibliotekos mediatekoje buvo galima išvysti Augustinos Miknevičiūtės video instaliaciją „Sapnų veršiukas“. Pasak jos autorės, vaikščiodama po savo gimtąjį Verebiejų kaimą temstant prie senos apleistos mokyklos ji pastebėjo besiganantį baltą veršiuką, ir jis įkvėpė sukurti šią instaliaciją, kalbančią apie nykstančius kaimus. „Įrašiau atskirai garsą. Tai gervių klyksmai, nes ten šalia Žuvinto rezervatas ir gervių klyksmas, kai atsidarau langą, puikiai girdisi“, – sakė „Suvalkiečiui“ kūrinio autorė.
A. Miknevičiūtė yra ir projekto „Meno kryptis“, kuris apima ir šį festivalį, vadovė. Pasak jos, norisi į Marijampolę atvežti kitokio meno, kitokių patirčių, įveiklinti naujas netikėtas erdves, kad ir marijampoliečiai pamatytų, jog menas gali būti labai įvairus ir netradicinis. Tad festivalis plečiasi, atsirado ir savanorių, kurie padeda jį organizuoti.
„Elektroninės gelmės“ šeštadienį taip pat pakvietė į šiaudinių sodų pynimo dirbtuves, buvo pristatyta garso / šviesos instaliacija „Sodas. Įsikūnijimas“, kurios autorius – Lukas Vigelis. Ši instaliacija yra įkvėpta Marijampolės žmonių bendruomenės kurtų sodų, papildančių instaliaciją bibliotekos terasoje „Metalo sodai“, ir kviečia iš naujo pažvelgti į lietuviško sodo sąvoką, ją patirti per garsą ir šviesą.
Dar viena festivalio viešnia buvo menininkė Dovilė Norbutaitė, kūrybiniame pasaulyje labiau žinoma TOVILĖS vardu. Ji pristatė tapybos parodą „Kavos mėnulis“ ir juvelyrikos parodą „Tai kaip tavo pilnatis?“ bei surengė ekskursiją Knygų erdvėje.
Renginiuose kalbėta ir apie 1990-ųjų alternatyvią muziką, gyvus pasirodymus surengė atlikėjai „Palmės žiedas“ ir Patricia Kokket, o didžiausio dėmesio susilaukė gerai žinomo kolektyvo „Nuepiko“ šiuolaikinio šokio ir muzikos spektaklis „Žmogus mėnulyje“, kurio premjera Kaune įvyko visai neseniai. Spektaklyje, kuriame vyrauja dvipusybė – muzika ir šokis, šviesa ir tamsa, įrėminta tvarka ir tyras lengvumas, šokio menininkai Marius Pinigis ir Andrius Stakelė susitiko kelionėje į savo vidinius ir išorinius kosmosus.
Komentarai nepriimami.