Ugniagesiai gelbėtojai sunerimę – pirmasis šių metų mėnuo prasidėjo skaudžiomis nelaimėmis. Kasdien registruojami pranešimai apie degančius namus, ūkinius pastatus, žuvusius gyventojus. Šiemet gaisrai jau nusinešė devynių žmonių gyvybes. Tik per pirmadienį ugnis pražudė net keturis gyventojus.
Statistika neraminanti
Šaltas sausis verčia gyventojus intensyviai šildyti būstus, ūkinius pastatus, kitas pagalbines patalpas. Intensyvus kūrenimas išryškina šildymo įrenginių problemas. Nevalyti kaminai, seni, neprižiūrėti šildymo katilai, nepaisant priešgaisrinių reikalavimų įrengtos krosnys, susidėvėję elektros prietaisai, kurie intensyviai naudojant tampa gaisrų priežastimi.
Marijampolės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos veiklos teritorijoje (Marijampolės, Kalvarijos ir Kazlų Rūdos sav.) nuo metų pradžios jau kilo 22 gaisrai. Marijampolės sav. – 12, Kalvarijos sav. – 3, Kazlų Rūdos sav. – 7. Dvylika gaisrų registruota gyvenamuosiuose namuose, trys pagalbinio ūkio pastatuose.
Pasak Marijampolės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Ryčio Masio, didelė dalis gaisrų kilo dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių eksploatavimo pažeidimų ar gedimų. Tokių atvejų buvo net devyni.
adariniai ypač skaudūs, nukenčia gyvenamasis sektorius, žmonės lieka be pastogės, sudega jų vertingiausias turtas. „Kiekvieno namo savininko ar valdytojo pareiga – pačiam rūpintis savo turtu.
eriausiai tai daryti iš anksto, dar neprasidėjus kūrenimo sezonui, nes laikantis elementarių reikalavimų ir protingai elgiantis su ugnimi galima išvengti skaudžių nelaimių“, – sakė R. Masys.
Atkreiptinas dėmesys, kad palyginus su 2025 metų sausio mėnesiu, gaisrų stipriai padaugėjo Kazlų Rūdos savivaldybėje.
Šiemet jau kilo septyni gaisrai, užpraeitais metais buvo du.
Sausio 19-ąją Kazlų Rūdos savivaldybės Bagotosios kaime gaisre žuvo žmogus.
Pagrindinės gaisrų priežastys
Marijampolės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko teigimu, pagrindinės gaisrų priežastys yra kelios. „Šiuo metu ypač daug rūpesčio kelia nevalyti, netinkamai įrengti ir nesandarūs dūmtraukiai. Kaminuose užsidegus suodžiams, ugnis pro nesandarius dūmtraukius išplinta į pastato pastoges, palėpes ar tiesiog užsiliepsnoja su dūmtraukiais besiliečiančios medinės pastato konstrukcijos. Atšalus orams tokių gaisrų padaugėja, nes intensyviai kūrenant krosnis dėl didelės temperatūros suodžiai užsidega dažniau.
oks gaisras yra nekontroliuojamas, temperatūra kamine labai aukšta, kyla didelis pavojus, nes neaišku, kur ugnis išplis. Gali užsidegti stogas, perdanga ar kitos konstrukcijos. Tai yra rimtas ir pavojingas gaisras. Tokiu atveju skambinkite 112 ir kvieskite gaisrininkus. Uždarykite visas sklendes, kad nepatektų oro, reikia stengtis užgesinti ugnį pakuroje“, – aiškino R. Masys.
Pareigūnas prisiminė praėjusios savaitės gaisrą Marijampolėje, Matulaičių gatvėje, kuomet nuo perkaitusios, nesandarios krosnies užsidegė rąstinė namo siena, kuri buvo uždengta gipso kartono plokšte. Vyko degimas, sklido smalkės, gyventoja jomis apsinuodijo. Ugniagesiams teko nuardyti dalį sienos, išžvalgyti palėpę, kad atrastų ir išsklaidytų gaisro židinį.
Pagrindinės taisyklės
Pasak Marijampolės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko, krosnis ir dūmtraukiai turi būti techniškai sutvarkyti, be įtrūkimų ir plyšių. Kiekvienais metais prieš eksploatavimo pradžią būtina iš dūmtraukių, dūmtakių ir krosnių išvalyti suodžius ir eksploatavimo metu juos valyti ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius. Dūmtraukis turi būti padengtas tinko sluoksniu ir nubalintas. Periodiškai reikėtų atidžiai jį apžiūrėti. Jeigu ant nubalinto dūmtraukio matyti juodų dėmių, vadinasi, jis nesandarus. Dėl to gali užsidegti šalia esančios degios medžiagos. Labai svarbu patikrinti palėpės patalpas, nelaikyti jose degių medžiagų ar skysčių.
Medines pastato konstrukcijas, kurios liečiasi su krosnimi ar dūmtraukiu, reikia apsaugoti nedegių medžiagų perskyromis arba palikti tarpus. Jeigu anksčiau įrengtos krosnys ar dūmtraukiai liečiasi su medinėmis konstrukcijomis, šį pažeidimą būtina nedelsiant šalinti.
Krosnies pakura privalo būti su durelėmis, pakuros durelės turi sandariai užsidaryti. Prie pakuros grindis būtina apsaugoti nedegia medžiaga. Iš krosnies ar šildymo katilo išsėmus pelenus būtina juos supilti į metalinį indą ir atvėsinti bent tris dienas lauke. Tik po to galima pilti į konteinerius.
Gaisrų kyla ir dėl elektros instaliacijos gedimų
R. Masio teigimu, kai šalta, patalpoms, ūkiniams pastatams, net rūsiams šildyti žmonės dažniau naudoja elektrinius prietaisus, sujungia juos keliais ilgintuvais. Tai nesaugu. „Technologiškai šaltu oru elektros laidai tampa labiau pažeidžiami dėl medžiagų savybių pokyčių. Izoliacija sukietėja ir tampa trapi. Dauguma elektros laidų yra izoliuoti plastiku arba guma. Esant žemai temperatūrai šios medžiagos praranda elastingumą, sukietėja, pasidaro trapios, lengviau skyla, trūkinėja ar lūžta net nuo nedidelio lenkimo ar vibracijos. Būtent dėl netvarkingo ilgintuvo praėjusią savaitę Aistiškių kaime užsidegė gyventojo tvartas. Todėl saugu naudoti tik tvarkingą elektros instaliaciją ir tvarkingus elektros prietaisus.
Nuo gaisro gali apsaugoti dūmų detektorius
Pasak R. Masio, žmonės vis labiau supranta dūmų detektoriaus svarbą, juos sparčiai įsirenginėja savo namuose. Gyvenamajame būste turi būti įrengtas bent vienas autonominis dūmų detektorius.
Praėjusiais metais Marijampolės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai gyventojų būstuose įrengė 80 dūmų detektorių. „Prieš keletą metų dūmų detektorius buvo įrengtas ir bute Bagotosios kaime, kuriame šį pirmadienį sudegė žmogus. Detektorius būsto šeimininkui trukdė rūkyti, jis jį išardė. Laiku suveikęs prietaisas galėjo išgelbėti žmogaus gyvybę“, – sakė R. Masys.