Galite klausytis ir straipsnio garso įrašo
Kalbėdami apie aplinkos taršą dažniausiai badome pirštais į pramonę ir transportą. Iš tiesų, statistika rodo, kad didžiausi energijos vartotojai ir teršėjai Europos Sąjungoje (ES) yra pastatai. Jie sunaudoja apie 40 proc. visos ES energijos ir į atmosferą išmeta apie trečdalį viso ES išskiriamo anglies dvideginio kiekio. Atsižvelgiant į tai, ES skiria didelį dėmesį efektyviam energijos naudojimui pastatuose ir siekia, kad iki 2050 metų namai būtų šildomi nenaudojant iškastinio kuro, o iki 2030 metų išmetamas CO₂ kiekis iš šildymo sumažėtų bent perpus.
Apsispręsti padėjo alytiškių patirtis
Kietojo kuro katilus tebeturintys gyventojai, suprasdami, kad netolimoje ateityje nori nenori teks pasirinkti aplinkai palankesnį pastatų šildymo būdą, vis dažniau renkasi tvaresnius būstų šildymo būdus. Vienas iš aplinkai palankių variantų – geoterminis šildymas. Tai – mažiau populiari sistema nei, pavyzdžiui, oras–vanduo ar oras–oras, tačiau ypač patikima ir efektyvi.
Geoterminė sistema veikia paprastai: šilumos siurblys paima šilumą iš žemės gelmių ir panaudoja ją namams šildyti ar vandeniui pašildyti. Kadangi žemės temperatūra išlieka stabili visus metus, sistema veikia efektyviai tiek žiemą, tiek vasarą. Svarbiausia, kad geoterminis šildymas ypač draugiškas aplinkai ir padeda sumažinti išlaidas už pastatų šildymą.
Šiais geoterminės energijos privalumais dar prieš 10 metų susižavėjo Marijampolėje, Kosmonautų gatvėje, antru numeriu pažymėtas daugiabutis. Namo bendrijos „Pušis“ pirmininkas Valius Rudys pasakojo, kad 2015-aisiais pradėjus galvoti apie namo renovaciją, gyventojai ėmė svarstyti ir apie autonominį, tvarų pastato šildymo būdą. „Daugelis renovaciją supranta kaip pastato apšiltinimą. Iš pradžių ir mes taip galvojome, bet pradėję gilintis supratome, kad pastato „aprengimas“ neduos maksimalios naudos. Tam, kad namas taptų energetiškai efektyvus, šilumą svarbu ne tik išsaugoti apšiltinus namo sienas, bet ir pasigaminti energiją“, – paaiškino V. Rudys.
Jis pasakojo, kad įsirengti geoterminio šildymo sistemą galutinai įtikino Alytaus gyventojų patirtis. „Sužinojome, kad žemės gelmių energiją daugiabučio pastato šildymui naudoja alytiškiai. Nuvykome pas juos pasikalbėti. Pamatę jų sąskaitas už šildymą, o jei tiksliau – už elektrą, kurios reikia, kad veiktų įrenginiai, išgaunantys šilumą iš žemės gelmių, nustebome. Jos buvo perpus ar net tris kartus mažesnės už tas, kurias tuo metu mokėjome mes vietiniam šilumos ūkiui“, – nuostabą prisimena pašnekovas.
Paskola sąskaitų už šilumą neišaugino
Alytaus daugiabučio patirtį V. Rudys Kosmonautų g. 2-ojo namo gyventojams pristatė su kaimynu Vygandu Rutkausku, kuris taip pat susižavėjo geoterminės energijos privalumais. „Vygandas išsakė mintį, kuri daugumą namo gyventojų privertė rimtai apsvarstyti galimybę pasirinkti žemės gelmių šilumą“, – prisiminė V. Rudys. „Į situaciją pažvelgiau pragamtiškai, – paaiškina V. Rutkauskas – Norėdami įsirengti geoterminį šildymą, turėjome imti paskolą iš banko. Paskaičiavau, kiek kiekvienam butui tektų mokėti už paskolą ir kartu – už šildymą. Pasirodė, kad bendra suma beveik tokia pati, kokią iki tol mokėdavome šilumos tiekėjui. Supratome: kurį laiką mokėsime bankui, bet turėsime savo sistemą, o kai paskola bus grąžinta, šildymo išlaidos smarkiai sumažės“, – argumentus dėliojo pašnekovas.
Jų pakako, kad namo gyventojų dauguma pritartų daugiabutyje įrengti geoterminio šildymo sistemą. Palaiminimą namo bendrijos „Pušis“ pirmininko V. Rudžio rengtam namo renovacijos ir geoterminio šildymo katilo įrengimo projektui davė ir jam dalinį finansavimą skyrė tuomet paramą daugiabučių renovacijai skirsčiusi Būsto energijos taupymo agentūra (BETA). „Geoterminio šildymo sistemos planą mūsų namui parengė alytiškis Vytautas Kazlauskas.
Jis suskaičiavo, kad mūsų namui reikalingam šilumos kiekiui išgauti ir pagaminti reikės apie 25 gręžinių, – pabrėžė pašnekovas. Pasak jo, jie išsibarstę aplink pastatą dideliu spinduliu. „Laimei, kad aplink daugiabutį beveik nieko nėra – kiti namai yra toliau. Jei namo padėtis būtų kitokia, kažin ar būtume galėję turėti geoterminę šildymo sistemą – nebūtų buvę kur šulinių gręžti“, – paaiškino pašnekovas.
Užtenka ir šilumos, ir kašto vandens
Iš minėtų gręžinių Kosmonautų gatvės 2-ojo namo daugiabučiui reikalingą šiluminę energiją išgauna trys galingi siurbliai. Energija kaupiama penkiose talpose. Taip užtikrinamas sklandus, nenutrūkstamas šilumos tiekimas į gyventojų butus. Geoterminė šilumos sistema šildo ne tik namo gyventojų radiatorius, bet ir vandenį. „Viską galime reguliuoti pagal savo poreikius, – atkreipia dėmesį V. Rudys – Tuo pat metu galime šildyti ir radiatorius, ir vandenį, arba pasirinkti tik vieną iš jų.
Patys nusprendžiame, kada pradėti šildymo sezoną ir kada jį baigti.“ Pasak pašnekovo, gyventojams dėl šilumos ar karšto vandens stygiaus problemų nekyla. „Projektuotojas viską labai tiksliai apskaičiavo, todėl dar niekam neteko praustis šaltu vandeniu, – šypteli namo bendrijos „Pušis“ pirmininkas. – Tiesa, iš pradžių kai kuriems gyventojams atrodė, kad vanduo per vėsus, bet temperatūrą nesunkiai pakoregavome. Dabar iš čiaupų bėgantis karštas vanduo siekia apie 56 laipsnius.“
V. Rudys sako, kad neskaičiuojant paskolos įmokų, šaltą žiemos mėnesį už keturių kambarių buto šilumą jis moka apie 48 eurus. Mažesnių butų savininkai moka maždaug perpus mažiau – apie 20 eurų. „2019-aisiais, kai tik pradėjome eksploatuoti geoterminį šildymą, sąskaitos buvo tiesiog juokingos, – prisimena V. Rudys. – Pirmaisiais mėnesiais už savo 80 kvadratinių metrų buto šildymą mokėdavau vos po 10 eurų.“ Anot pašnekovo, laikui bėgant sąskaitos šiek tiek išaugo, tačiau ne dėl brangstančios geoterminės energijos. „Žemės šiluma nieko nekainuoja – pabrango elektra, kurios reikia geoterminei sistemai veikti. Dėl to ir sąskaitos padidėjo“, – paaiškina jis.
Geoterminis šildymas – komfortas ir ramybė senatvėje
Dalį elektros sąnaudų namo gyventojams kompensuoja ant stogo įrengta saulės elektrinė. „Kol kas jos galios nepakanka – stogo plotas jau išnaudotas, o aplink namą papildomų vietų kolektoriams neturime,“ – apgailestauja V. Rudys. Vis dėlto, jis džiaugiasi, kad vasarą situacija palankesnė. „Šiltuoju sezonu saulės energijos beveik užtenka vandeniui pašildyti. Jei ateityje rastume galimybių įsirengti daugiau saulės elektrinių, vasarą galėtumėme visai nejungti geoterminių siurblių. Dabar vieną jų paliekame veikti nepilnai, kad kompensuotų trūkstamą saulės energiją“, – paaiškina pašnekovas.
V. Rudžio teigimu, jų daugiabutis – kol kas vienintelis Marijampolėje, kurio šildymui naudojama geoterminė energija. Tokį sprendimą jis vadina ateities investicija. „Netrukus kieto kuro deginti nebebus galima, tad visi turėsime pereiti prie tvarių, aplinkai palankių šildymo būdų.“ Pasak V. Rudžio, jų bendrija savo sprendimu nesigaili. „Neilgai trukus išsimokėsime paskolą ir būsime ramūs bei nepriklausomi. Už šildymą, tiksliau – už elektrą, reikalingą šilumai paruošti, mokėsime simboliškai“, – pasakoja jis. Pašnekovas sako, kad šiandien jų name šiluma reiškia daugiau nei tik komfortą – tai saugumo ir bendrystės jausmas. „Dažnai su kaimynais juokaujame, kad geoterminis šildymas – investicija į ramesnę, lengvesnę ir geriau aprūpintą senatvę“, – tvirtina V. Rudys.
Komentarai nepriimami.