ES priemonės ekonomikai gaivinti po COVID-19 krizės
Ką padaryti, kad valstybės, verslas ir žmonės kuo greičiau atsigautų po koronaviruso sukeltos krizės? Nuogąstaujama, kad ES ūkis šiemet gali susitraukti 10–15 proc., tačiau tikrasis mastas paaiškės tik rudenį. Laimė, esame Europos Sąjungos dalis, kur jau numatyta nemažai priemonių krizei įveikti.
Kai kurie ekonomikos sektoriai, pirmiausia turizmas, atsidūrė visiškoje nežinomybėje. Lietuvoje jis sudaro 5 proc. BVP, o Kroatijoje ir Graikijoje – penktadalį ekonomikos. Apskritai paslaugų sritys, kurios užsidarė bent trims mėnesiams, daugumoje ES valstybių sudaro ūkio pagrindą.
Europos ekonomikai gaivinti naudojamos įvairios priemonės: nepanaudoti 37 mlrd. eurų iš ES sanglaudos fondų, iš jų Lietuvai – 1,5 mlrd. eurų; papildomas milijardas Europos investicijų fondui, siekiant paremti smulkųjį ir vidutinį verslą. ES biudžetas sudaro vos 2 proc. visų valstybių biudžetų, todėl didžiausia pagalbos dalis bus teikiama paskolomis.
Balandį Europos Parlamentas patvirtino 100 mlrd. eurų vertės paskolų priemonę SURE, padėsiančią įmonėms išlaikyti darbuotojus. Eurą įsivedusios šalys, tarp jų Lietuva, galės pasinaudoti Europos stabilumo mechanizmo paskolomis (240 mlrd. eurų). Europos centrinis bankas paskelbė 750 mlrd. eurų vertės programą obligacijoms supirkti.
„Kalbame apie intervenciją, kuri iš viso verta beveik dviejų trilijonų eurų. Tai yra didžiausia Europos solidarumo išraiška istorijoje, didesnė net už Maršalo planą“, – sakė Europos Parlamento pirmininkas David Sassoli.
Europos Parlamentas ragina valstybes susitarti dėl bendrų obligacijų išleidimo. Svarbiausiu kovos su krize instrumentu turėtų tapti būsimasis 2021–2027 m. ES biudžetas, kuris bus patvirtintas atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes.
Dovaidas Pabiržis
Užs. 512.
Komentarai nepriimami.