Osteopatijos istorija siekia daugiau kaip šimtą metų. Šios gydymo krypties įkūrėjas buvo amerikiečių gydytojas Andriu Teiloras Stilas (Andrew Taylor Still), gyvenęs 1828–1917 m.
Tuo metu jo pažiūros buvo laikomos labai radikaliomis, nes jis nepritarė to meto medicinai, ieškojo būdų, galinčių geriau padėti žmogui. Osteopatijos pradininko teigimu, atskirų organų ar jų sistemų struktūriniai pakitimai veda prie funkcinių sutrikimų, kurie savo ruožtu sukelia tolimesnius struktūrinius organų ar jų sistemų pakitimus.
Nutraukti šį uždarą ratą ir atstatyti normalų struktūrinį-funkcinį santykį galima osteopatijos pagalba.
ašalinus sutrikimus, organizmas turi galimybę pasveikti pats, nenaudodamas vaistų. Aktyvuojamos organizmo savigydos galios: nuimami raumenų spazmai, į teisingą padėtį atstatomas stuburas, ligotas organas aprūpinamas kraujo tiekimu, atlaisvinamas nervas, valdantis organą ir pan.
Komentarai nepriimami.