Kodėl? Nes pagaliau atėjo ilgai laukta šventė: lankytojams duris atvėrė renovuota viešoji biblioteka.
Ar ilgai šito laukta? Nuo pradžios iki šios dienos – porą metų, ne mažiau.
Ar daug kas atėjo? Tikrai daug – sunkiai tilpo į erdvią naująją salę, pastatytą vietoje senos katilinės kieme…
Ar buvo svečių? O taip – ir iš aplinkui, ir iš Vilniaus bei paties Briuselio linkėjimų atvežė.
Kaip viskas vyko? Tikrai skambiai ir linksmai, kaip ir dera tikroje šventėje.
Kai kone prieš trejetą metų tapo aišku, kad materializuojasi svajonė atnaujinti Kalvarijos viešąją biblioteką, joje dirbantys žmonės sakė, kad net ir laukiančios didžiosios kraustynės išeinant ir grįžtant negąsdina (pagalvokite patys, kiek visko yra ne tik lentynose, bet ir fonduose, saugyklose…).
Labai jau reikėjo ne tik šiaip atsinaujinti, bet ir naujų erdvių. Kas lankėsi, žino, kad ypač trūko vietos parodoms, susibūrimams, o ir visi skyriai esamą erdvę buvo išnaudoję iki maksimumo. Apie konkrečiuosius dalykus, plotus, skaičius pakalbėsime netolimoje ateityje, kai aprims įkurtuvių rūpesčiai, o dabar – apie šventę.
…Ją jautei dar gerokai iki oficialios pradžios: lauke mažųjų skaitytojų laukė „Ledo šalis“, kviečianti susitikti su jos gyventoju Olafu. Kas susigundė, galėjo šioje šalyje ir likti, tačiau dauguma suaugusiųjų vis dėlto ėjo per tas pačias, o šią dieną ypatingai išpuoštas duris ir stebėjosi.
Dalis patalpų atpažįstamos, nors ir pasikeitusios, o į kitas reikėjo kelio paieškoti. Kam sunkiau lipti ar šiaip vaikščioti, buvo galima ir patogiai pandusu užvažiuoti… O jau parodų, parodų: freskos ant sienų, žymių kraštiečių galerija, senosios Kalvarijos unikalios nuotraukos, o salėje – lietuviškais tautiniai rūbais papuoštų lėlių būrys ir stebuklingų paveikslų iš vilnos (nepatikėtum!) paroda „Trumpalaikiškumas“.
Jos autorei, šios bibliotekos ilgametei darbuotojai Nijolei Skroblienei, kaip ir tautinių rūbų kūrėjai Daliai Žilinskaitei-Arminienei, kolekcininkui Mantui Vaitiekūnui bei dailininkui Vytautui Kalinauskui, ypač daug prisidėjusiam prie bibliotekos interjero puošybos, buvo dėkota, kūrėjai apdovanoti, o renginio siela aktorė Nijolė Narmontaitė kiekvieną dar ir „paegzaminavo“…
Pasidžiaugusi „viena gražiausių iš daugelio matytų Lietuvoje“ bibliotekų ir tuo, kad jos darbuotojos iš Pelenių virto karalienėmis, viešnia prasmingu ir šmaikščiu žodžiu, savo dainomis skleidė pozityvią energiją ir visus kvietė taip nusiteikti. Nes biblioteka visada skleidė ir tebeskleidžia šviesą, o čia dirbantys žmonės tarnauja jos didenybei Knygai…
Kalvarijos viešosios bibliotekos direktorė Laima Karpavičienė, pasidžiaugusi taip gausiai susirinkusiais kalvarijiečiais ir svečiais, sakė esanti laiminga šią svarbią dieną ir daug kam dėkojo. Savivaldybės tarybai ir vadovams, rangovams, gimnazijos, meno mokyklos kolektyvams, kolegoms kultūrininkams, prisidėjusiems prie projekto įgyvendinimo ir padėjusiems išgyventi netrumpą laiką be savų (knygų) namų…
„Tikiu, kad lydės sėkmė, kad kalvarijiečiai čia turiningai leis laiką. Tikimės tapti šio krašto žinių erdve, nes veiklų bus tikrai daug.“ Kalvarijos savivaldybės meras Vincas Plikaitis linkėjo, kad šie namai būtų pilni žmonių – juk ir anksčiau, daug blogesnėmis sąlygomis, bibliotekoje vykdavo daug renginių. Jis kvietė žvelgti į jaunimą – dabar tai puiki erdvė jiems.
Šio projekto rangovas – UAB „VA Statyba“. Jos atstovas Juozas Ivašauskas bibliotekos direktorei įteikė simbolinį raktą, linkėdamas sėkmingo darbo daug didesnėse, atnaujintose erdvėse. Nijolė Narmontaitė daina visiems linkėdama puikaus gyvenimo, kvietė salėje esančius taip pat išsakyti savo palinkėjimus šiai kultūros įstaigai ir jos žmonėms.
Kokių tik jų nebuvo: meilės ir asmeninio džiaugsmo, skaitytojų meilės, naujų knygų gausos, geros nuotaikos, sveikatos ir ištvermės, pinigų… Europarlamentaras Juozas Olekas, pasidžiaugęs švente, savo linkėjimus pasiuntė Kalvarijos savivaldybės vadovams: „Kad neužilgo pamatytume besikeičiantį senąjį paštą – kad ten įsikurtų naujieji kultūros namai, o salė nebūtų prastesnė už šią…“
Kolegų įkurtuvėmis džiaugėsi Kristijono Donelaičio draugijos pirmininkas Gintaras Skamaročius, linkėdamas, kad skaitytojai imtųsi ir rašyti, kad bibliotekoje gyvuotų tikroji kultūra. Kolegos iš Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos (nelabai seniai patys patyrę panašių rūpesčių ir džiaugsmo), vilkaviškiečiai, dar tebelaukiantys renovacijos, šakiečiai, Kalvarijos kultūros centro atstovai bei daug kas asmeniškai sveikino ir džiaugėsi. Linkėta socialinio dialogo bei vienybės tarp valdžios, bibliotekos ir skaitytojų.
…Žinoma, buvo daug dovanų – gėlių naujoms patalpoms papuošti, knygų ir kitų leidinių lentynoms papildyti bei dovanų šiai dienai priminti. O protarpiais – nemažai šmaikščių Nijolės Narmontaitės pastebėjimų, dainų. Ji, beje, pastaruoju metu teisėtai vadinama ne tik aktore, bet ir rašytoja, padovanojo bibliotekai savo naujausių knygų. Jai dėkota juoku, plojimais ir gėlėmis…
Buvo ką apžiūrėti, buvo galima su parodų autoriais pasišnekėti – o ne vienas skubėjo prie knygų lentynų…
Komentarai nepriimami.