Atostogų metas tampa iššūkiu mūsų geriems įpročiams, taip pat ir atliekų rūšiavimui. Nusprendę rimtai pailsėti, atostogų „išleidžiame“ ir rūšiavimo įpročius. Tai bumerangu sugrįžta mūsų pasirinktoms poilsio vietoms – miškui, paežerei ar pajūriui – kur po smagių laisvalaikio valandėlių nerūpestingai paliekame šiukšliną plotą. Pakuočių atliekų tvarkytojai primena, kad atsakingo rūšiavimo principais derėtų vadovautis ištisus metus, ir pataria, kaip atostogas leisti tvariai ir atsakingai.
Rūšiavimas – toks pats kasdienis įprotis, kaip ir dantų valymas
„Natūralu ir žmogiška, jog per atostogas norisi užsimiršti nuo visų prievolių. Visgi atliekų rūšiavimas – pareiga, kuriai dera įsipareigoti ne tik darbinguoju sezonu, ir ne tik atkakliems rūšiavimo mėgėjams. Mums metas nusiteikti, jog rūšiavimas ilgainiui virs tokiu pat įpročiu, kaip ir kasdienis dantų valymas. Jeigu atostogų aplinkybės priverčia visas atliekas mesti į vieną šiukšliadėžę, vertėtų stabtelėti ir ieškoti kitokių išeičių. Diskutuoti su vasarnamių nuomotojais, prašyti jų pagalbos – nes tik tokių poreikių turintys atostogautojai paskatins nuomotojus aprūpinti vasaros būstus rūšiavimui skirtais konteineriais ir šiukšliadėžėmis“, – sako pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos VšĮ „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė.
Jos teigimu, prityrusiems atliekų rūšiuotojams reikėtų iš anksto nusiteikti, jog atostogų vietoje teks prisitaikyti prie kitokių aplinkybių. Remiantis neseniai atliktu tyrimu, tokių Lietuvoje yra dauguma: atliekas rūšiuojantys nurodė net 95 proc. šalies gyventojų, o daugiau nei pusė jų atliekas rūšiuoja visada, tad su atostogų keliamais iššūkiais susiduria daugelis.
Į kelionę vežtis daugkartinio naudojimo pakuotes
Atostogų metu galima sumažinti plastiko ir popieriaus atliekų, į kelionę pasirinkus daugkartinio naudojimo priemones: metalinius ar tvaraus plastiko vandens butelius, puodelius, medžiaginius krepšius pirkiniams, tvaraus plastiko indelius užkandžiams, kietąjį muilą ir netgi kietąjį šampūną. Galbūt tai pareikalaus daugiau pasirengimo prieš kelionę, tačiau nereikės spręsti moralinės dilemos, ką daryti su dar vienu plastiko maišeliu.
„Labai svarbi tvarių atostogų taisyklė – nieko nepalikti po mūsų apsilankymo gamtoje, parke ar pliaže. Visi užkandžių maišeliai, puodeliai ir maisto atliekos turi keliauti į jiems skirtus konteinerius. Jei jie nepasiekiami – tenka visas atliekas susirinkti ir išmesti artimiausiame konteineryje. Tad paprasčiau skirti daugiau dėmesio ir laiko daugkartinio naudojimo pakuočių pasiruošimui prieš kelionę, nei vėliau ieškoti, kur išmesti vienkartines atliekas“, – pataria D. Ramanauskaitė.
Jos teigimu, kita ryškėjanti tendencija – imtis atliekų rūšiavimo atostogaujant užsienyje. Galbūt tam įkvepia tolimesnė išvyka, buvimas kitokioje aplinkoje, susižavėjimas kitos šalies kraštovaizdžiu.
„Mus, pakuočių atliekų tvarkytojus, ši tendencija liūdina. Suprantame, kad rūšiuoti smagiau, kai lydi džiugios emocijos. Jei rūšiuojame vedami tik įkvėpimo, šis įgūdis neužsiliks. Rūšiavimas – įsipareigojimas sau, kitiems, ateities kartoms ir gamtai. Kviečiame nepasiduoti ir nesustoti – jei jau ėmėtės rūšiuoti atostogaudami užsienyje, įtvirtinkite šį įprotį ir grįžę“, – ragina VšĮ „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė.
Buitinės subtilybės: kaip rūšiuoti kosmetikos pakuotes, laikraščius, pirkinių čekius ir butelių kamščius
Nors dauguma jau esame įgudę atskirti, ką galima mesti į plastiko atliekų konteinerį, atliekų rūšiuotojai vis dar susiduria su atostogų metu pasitaikančiais rebusais. Tuščias kosmetikos priemonių pakuotes galima mesti į konteinerį su nedideliu kremo ar dantų pastos likučiu, kurio nepavyko kitaip pašalinti. Jei likučius pavyksta išstumti ar išgramdyti – tuo geriau, tačiau tai nėra būtinybė.
Atostogaudami prikaupiame įvairių spaudinių – laikraščių, žurnalų, vaikiškų knygelių. Jeigu jų neplanuojame toliau naudoti, nedvejodami juos meskime į popieriui skirtą konteinerį.
Pakuočių atliekų tvarkytojai primena dar vieną taisyklę: jei sukaupėme daug skirtingų pakuočių, nereikia jų sudėti vienos į kitą. Nors mums atrodo, kad taip kompaktiškiau, atliekų tvarkytojai daug lengviau susitvarko su pakuotėmis, kurias išmetame išlankstę ir suspaudę.
Ypač atsakingi atliekų rūšiuotojai nepraleidžia ir tokių smulkmenų kaip pirkinių čekiai. Dalis žmonių pirkinių čekius meta į popieriaus atliekų konteinerį. Atliekų tvarkytojai to nerekomenduoja, nes pirkinių čekiai nėra pakuotės. Be to, daliai kasos juostų naudojamas termopopierius, kuris nėra perdirbamas.
Į popieriaus atliekų konteinerį taip pat negalima mesti maisto likučiais arba riebalais užteršto popieriaus ir kartono. Tai dar viena priežastis, kodėl užkandžius geriau vežtis daugkartinio naudojimo pakuotėse. Tuo tarpu metalinius butelių kamštelius ir metalinius stiklainių dangtelius galima drąsiai mesti į plastiko atliekų konteinerius.
Nuo liepos 3 dienos atsisveikinome su vienkartiniais plastiko indais
Nuo šių metų liepos pradžios Lietuvos, kaip ir visų ES šalių, parduotuvėse ir kavinėse atsisakoma vienkartinio plastiko indų, plastikinių šiaudelių ir ausų krapštukų. Šie produktai yra keičiami tvariais, gamtą tausojančiais pakaitalais, įgyvendinant ES direktyvą, kuria siekiama sumažinti vienkartinio plastiko keliamą aplinkos taršą.
VšĮ „Gamtos ateitis“ – licencijuota, viena didžiausių pakuočių atliekų tvarkymo organizacijų mūsų šalyje, koordinuojanti Lietuvos gamintojų ir importuotojų tiekiamų į LR vidaus rinką pakuočių atliekų tvarkymą. Šiais metais ji planuoja sutvarkyti daugiau nei 97 tūkst. tonų į mūsų šalį išleistų pakuočių atliekų.
VšĮ „Gamtos ateitis“ informacija
Komentarai nepriimami.