Tik netingėkime pavaikščioti mūsų miestelio gatvėmis ir pasigėrėti gražiai tvarkomomis sodybomis. Visos jos turi vieną bruožą: rūpestingai, išmaniai tvarkomos, įdedant ne tik daug laiko, darbo, pastangų, bet ir lėšų. Nors visos ir labai skirtingos… Miestelio pradžioje esanti nedidelė, jauki Miško gatvelė pagaliau išasfaltuota, nutiesti šaligatviai, tačiau pirmieji jos gyventojai naujakuriai to jau nesulaukė…
Šioje gatvėje beveik prieš 30 metų įsikūrė darbšti ir draugiška Nijolės ir Sauliaus Dagių šeima. Nijolė labai mėgsta gėles, įvairius augalus, krūmus, gyvūnus, o turėdama dailininko talentą juos realistiškai atvaizduoja. Šiemet žiemą aliejumi tapyti nuostabūs paveikslai – natiurmortai kabo svetainėje. Nijolė turi gabumų ne tik tapyti, bet ir kryželiu siuvinėti. Jos paveikslai kuriami ne iš schemų, o daugiausia pačios piešti, sugalvoti. Dievo duotas talentas visada atsiskleidžia, jei esi darbštus, kūrybingas, ir nebūtina baigti didelius mokslus. Saulius visuose darbuose ir sumanymuose jai mielai padeda, o šiemet jis atrado ir daržininkystės pomėgį.
Sakoma: laisva žmogaus siela stengiasi suteikti laisvę ne tik kitiems žmonėms, bet ir gyvūnams. Todėl – Nijolės ir Sauliaus kieme laisvai vaikšto šuo Baris, antelė, vištos… Jei nenorėtų laisvėn išskristi gražieji fazanai, tai ir jiems būtų leista po kiemą vaikščioti…
– Nijole ir Sauliau, kada statėtės namą Miško gatvėje? Juk čia kažkada buvo miškas ir pelkė?
– Namo statybą pradėjome 1993 metais, čia iš tikrųjų buvo miško žemė, žema vieta, augo daug pušų, eglių, keletas beržų. Kartu su artimiausiais kaimynais Liutkevičiais kirtome tuos medžius. Vėliau vežėme nemažai žemių, kad sklypo vieta būtų aukštesnė.
– Matau, po visų statybos darbų ir kitų rūpesčių jums čia labai gera gyventi?
– Iš tikrųjų mums čia labai gera gyventi, mus supa labai geri žmonės. Aš myliu Kazlų Rūdą, nes čia gimiau, baigiau mokyklą, dirbau. Vyras Saulius labai padeda visuose darbuose: ir darže, ir rūpinantis gyvūnais, netgi valgio gaminime, pats mėgsta gaminti. Šiemet jis sumanė darže (ne šiltnamyje) auginti arbūzus ir melionus: daigino, sodino, o dabar gražiai auga nemažoje lysvėje tamsiai žali arbūzai ir šviesūs melionai. Laukiame nemenko derliaus, jau nemaži užaugo.
– Kieme net ir tujos įgyja įvairių gyvūnų pavidalus. Kaip jums tai pavyksta?
– Tai kažkaip savaime išeina, nes esu linkusi į meną. Prisimenu, būdama pradinukė nuėjusi su pieštuku į parką piešdavau senąją estradą, medžius, viską, ką matydavau. Kūrybos galimybės atsivėrė, kai baigėsi namo statyba ir atsirado daugiau laiko. Pradėjau siuvinėti kryželiu, vėliau – tapyti. Esu vienišė, mėgstu vienumą, nors labai prisirišu prie man brangių žmonių. Jei anksčiau būtų buvusi tokia profesija ir galimybė studijuoti, tai būčiau tapusi dekoratore. O dirbau gamykloje techniku-konstruktoriumi, tačiau tai taip pat darbas su pieštuku…
Iš tujų buvo sukurta meška, pelėda, sukučiai su paukščiais, panda, mažas paršelis. Vienos gatvės šventės metu netgi buvo užduotis mūsų kieme suskaičiuoti esančius gyvūnus (gyvus ir negyvus). Dabar tujos jau didelės užaugo, net kopėčios per mažos norint ką sukurti.
– Šiemet prie tako vietoje vienmečių gėlių nusprendėte auginti rožes. Jos pražydo, nužydėjo ir vėl ruošiasi skleistis, kai visos sužydės – bus gražu…
– Turėjau keletą rožių krūmų, įsigijau dar apie trisdešimt nusprendusi, kad prie įvažiavimo į kiemą bus malonu matyti daug įvairiaspalvių rožių žiedų. Jų grožis pakeri, gera į jas žiūrėti, stebėti, kaip skleidžiasi žiedai. Rožės reikalauja dėmesio, priežiūros, gydome ir liaudiškomis priemonėmis. Visi, kas vasarą gimę, ateina ir pasiskina sau ar dovanai…
– Smalsu, kas dar auga jūsų kieme, darže, sode?
– Mūsų sode ir darže auga visos būtinos ir reikalingos kiekvienai šeimai daržovės, uogos ir vaisiai: morkos, burokėliai, moliūgai, cukinijos, svogūnai, agurkai, pomidorai, šilauogės, avietės, obelys… Šiemet pirmą kartą sulauksime ir arbūzų bei melionų derliaus.
– Taip norėtųsi dar ką nors iš šios draugiškų kaimynų gatvės pagirti…
– Jau dvi sodybos iš dvylikos gatvelėje esančių parduotos, ten tvarkosi naujieji šeimininkai, tačiau džiugu, kad pusė grįžo gyventi į tėvų namus: Jasinskai, Gurskiai, Eimantas Degutis, Tomas Krunglevičius, Ignas Venckūnas su šeimomis. Labai vieningi gatvės žmonės – šventėme Lietuvos tūkstantmetį, Užgavėnes, šv. Velykas, Derliaus šventę su grybavimu pamiškėje, giedojome „Tautišką giesmę“… Būna ir talkos, kai vieni kitiems padedame ūkio darbuose. Ir gimtadienius artimesni kaimynai švenčia. O savo kiemų grožiu ypač rūpinasi Danutė ir Kazimieras Krunglevičiai (kaimynai stebisi, kad Danutė gerą ranką turi: ką pasėja, pasodina, daigina – viskas puikiai užauga, ji taip pat augina rožes, kitas gėles, rūpinasi daržu, sodu ir šiltnamiu), Rasa ir Rimas Liutkevičiai, Marija ir Algis Gurskiai, Eimantas ir Kristina Degučiai. Visi stengiasi tvarkytis, tik ne visų žemė dėkinga (smėlis) ar sklypai daug mažesni.
– Ačiū už nuoširdų pokalbį.
Saulė BERŽINYTĖ
Komentarai nepriimami.