„Svarbiausias svertas pasirenkant regioną yra vietos žmonių suinteresuotumas. Ten, kur aktyvus vietos organizatorius, dažniau vyksta Lietuvos nacionalinės filharmonijos koncertai. Paprastai tokie partneriai gerai žino, ko reikia jų bendruomenei ir tiksliai suformuluoja mums užduotį programai parengti“, – teigia Lietuvos nacionalinės filharmonijos (toliau – Filharmonija) generalinė direktorė Rūta Prusevičienė.
Ilgalaikės partnerystės rezultatas – koncertų gausa
„Filharmonijos kolektyvai – dažnas svečias regionuose. Pernai įvairiuose šalies miestuose ir miesteliuose surengėme daugiau kaip 150 renginių, – pabrėžia generalinio direktoriaus pavaduotoja Ieva Tamutytė. – Jau daug metų renginius organizuojame Vievyje, Žiežmariuose, Elektrėnuose, Alytuje, Varėnoje, Druskininkuose, Birštone, Vilkaviškyje, Tauragėje, Kelmėje, Šiauliuose, Plungėje, Tytuvėnuose, Mažeikiuose, Biržuose, Utenoje, Neringoje, Marijampolėje, Visagine, Trakuose ir kitose vietovėse.“
Už bendradarbiavimą su regionais 2022 metais Filharmonija kaip geriausias kultūros centrų partneris buvo apdovanota „Auksiniu Feniksu“. „Labai malonu, kad gražius atsiliepimus apie mus ir bendradarbiavimą su mumis rašė tiek Kultūros centrai, tiek Muzikos mokytojų asociacija, tiek bendrojo ugdymo mokyklos, – įvertinimu pasidžiaugia generalinė direktorė Rūta Prusevičienė. – Regionuose susiformuoja bendradarbiavimo tradicijos. Pavyzdžiui, Visagine ne vienerius metus rengiami bendri koncertai, kuriuose dalyvauja Filharmonijos kolektyvas „Musica humana“ ir vietiniai kolektyvai.“
Gražia tradicija yra tapę ir koncertai Griškabūdžio Kristaus atsimainymo bažnyčioje. „Joje tokia tobula akustika, kad kolektyvai visada mielai ten vyksta koncertuoti. Šie koncertai – abipusis malonumas tiek klausytojams, tiek koncertuojantiems kolektyvams. Ir šiemet, birželio mėnesį joje koncertuos Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, – susiklosčiusias tradicijas apžvelgia Rūta Prusevičienė.
Filharmonijai bendradarbiaujant su regionais tradiciniai festivaliai vyksta Pažaislyje, Tytuvėnuose, Neringoje, Marijampolėje ir kitose šalies vietovėse. Dalis renginių siejasi su konkrečiais atlikėjais – tai jų pagarba gimtajam miestui ar miesteliui. Tarp tokių – Marijampolės Švento Jurgio meno sezonas, kurio iniciatorius Edmundas Seilius. Šiemet šį festivalį praturtins opera „Jūratė ir Kastytis“. Kastyčio vaidmenį atliks Edmundas Seilius, o Jūratės – Kristina Zmailaitė-Seilienė. Tradiciškai šio festivalio koncertų ciklą atidaro ir uždaro Filharmonijos orkestrai.
Sinergijos svarba kultūros plėtrai
Kaip pažymi Filharmonijos generalinė direktorė, pagrindinis įstaigos finansinis šaltinis yra valstybės dotacija. Ji sudaro apie 80–85 proc. veiklai reikalingų lėšų. Rūtos Prusevičienės teigimu, šios lėšos panaudojamos kolektyvų išlaikymui, patalpų ir pastato priežiūrai. „Filharmonijoje veikia Nacionalinis simfoninis ir Lietuvos kamerinis orkestrai, Vilniaus ir Čiurlionio kvartetai, ansamblis „Musica humana“. Šiuose kolektyvuose groja 160 muzikantų – tai patys žymiausi Lietuvos atlikėjai. Dalis jų sugrįžo į Vilnių po studijų užsienyje. Kadangi filharmonijoje vyksta daug renginių, nemažai žmonių rūpinasi patalpų priežiūra ir tvarkymu. Kartais šiems žmonėms tenka dirbti net trimis pamainomis. Be to, mes administruojame didžiulį, 9000 kv. m. istorinį pastatą (jame 1905 m. įvyko dr. Jono Basanavičiaus pirmininkaujamas Vilniaus Didysis Seimas), kuriam reikalinga nemaža priežiūra. Be dotacijos tas fabrikas nesisuktų“, – sako generalinė direktorė.
Likusios veiklai reikalingos lėšos – Filharmonijos uždarbis. „Pernai uždirbome rekordinę sumą – ji sudarė 160 proc. planuotų pajamų, bet visas ir išleidome, nes reikia ir instrumentus atnaujinti, grojantiems savais instrumentais dengiame amortizaciją. Brangiai kainuoja ir atlikėjų iš užsienio, nepaisant, ar tai užsienietis ar iš Lietuvos išvykęs ir užsienyje gyvenantis, pakvietimas. Kainuoja ir jų gyvenimas viešbutyje, ir autoriniai atlyginimai bei nuo jų sumokami mokesčiai. Palengvinimas buvo PVM sumažinimas, bet jei nuo liepos 1 dienos bus atstatytas 21 proc. tarifas, mūsų išlaidos labai šoktels“, – anapus scenos esančiais rūpesčiais dalijasi Rūta Prusevičienė.
Veiklai plėtoti, pasak Filharmonijos vadovių, labai svarbus partnerių indėlis. „Šį sezoną mūsų veiklą rėmė prekybos tinklas „Norfa“. Ši parama – įmonės vadovo Dainiaus Dundulio asmeninė iniciatyva, – akcentuoja Ieva Tamutytė. – Privataus rėmėjo dėka jau daugelį metų vyksta Dubingių festivalis. Ir, be abejo, koncertinę veiklą regionuose remia savivaldybės ir kultūros centrai.“
Filharmonijos koncertai Sūduvos krašte
Birželio 6 d., antradienį, 18 val. Marijampolės evangelikų liuteronų bažnyčioje
Festivalio „Šv. Jurgio meno sezonas 2023“ koncertas „Jis ir Ji“
ČIURLIONIO KVARTETAS
EDMUNDAS SEILIUS (tenoras) ir KRISTINA ZMAILAITĖ (sopranas)
Programoje – Roberto Schumanno ir Claros Schumann kūriniai
Birželio 10 d., šeštadienį, 18 val. Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčioje
XIII muzikos festivalis „Beatričės vasaros“
LIETUVOS NACIONALINIS SIMFONINIS ORKESTRAS (meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas)
Solistė IEVA PRUDNIKOVAITĖ (mecosopranas)
Dirigentas MODESTAS BARKAUSKAS
Programoje – Georges Bizet, Manuel de Falla, José María Cano, Gerónimo Giménez, Arturo Márquez, Agustín Lara, Victor Herbert
Birželio 22 d., ketvirtadienį, 18 val. Marijampolės kultūros centre
Festivalio „Šv. Jurgio meno sezonas 2023“ uždarymo koncertas
Kamerinė opera „Meilės legenda“ (pasaulinė premjera, pagal Vinco Mykolaičio-Putino poemą „Žilvinas ir Eglė“)
Kompozitorė Vaida Striaupaitė-Beinarienė, choreografė ir režisierė Aušra Krasauskaitė, dailininkė-scenografė Giedrė Brazytė, šviesų dailininkas Vilius Vilutis, idėjos autorius Edmundas Seilius
Atlikėjai: ansamblis MUSICA HUMANA. Meno vadovas ir dirigentas ROBERTAS BEINARIS
Solistai: Eglė – KRISTINA ZMAILAITĖ (sopranas) ir OLGA KONOŠENKO (baleto artistė); Žilvinas – EDMUNDAS SEILIUS (tenoras) ir AISTIS KAVALIAUSKAS (baleto artistas)
Komentarai nepriimami.