Beveik pusę dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio – tiek pagamintų žalios elektros Baltijos jūroje planuojami vėjo elektrinių parkai. Lietuviškas vėjas ne tik atpūs milijardines privačias investicijas, padės sukurti naujų darbo vietų, bet ir sustiprins šalies energetinę nepriklausomybę.
Nuo importo prie eksporto
Lietuvos strategija – iki 2030 metų visą elektros energiją pasigaminti iš atsinaujinančių išteklių ir tapti elektros energiją eksportuojančia valstybe.
– Susitelkę dirbame, kad pasiektumėme užsibrėžtų tikslų. Jau dabar turime veikiančius saulės ir vėjo parkus sausumoje, numatyta jų tolimesnė plėtra. Judame dar vieno energetinės nepriklausomybės etapo link, kuriame ruošiamės įdarbinti ir jūros vėją – jis stipresnis ir pastovesnis, todėl galima užtikrinti didesnę ir elektros energijos generaciją, – sako Daiva Garbaliauskaitė, energetikos viceministrė.
Lietuva pasigamina tik trečdalį suvartojamos elektros energijos, o likusią dalį importuoja iš Švedijos, Suomijos, Estijos ir Latvijos. Pasak D. Garbaliauskaitės, dabartinė geopolitinė situacija ir kainų svyravimai diktuoja tempą projektams, kurie leidžia gaminti kuo daugiau vietinės elektros ir užtikrinti Lietuvos energetinį saugumą.
Mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro
Lietuva rengiasi Baltijos jūroje statyti du vėjo elektrinių parkus, kurių kiekvieno leistina generuoti galia būtų 700 MW. Vienam elektrinių parkui numatyta 120 kv. km teritorija, ir nuo Palangos kranto jis bus nutolęs apie 36 kilometrus. Kitam atsinaujinančios energetikos projektui suplanuotos teritorijos plotas Baltijos jūroje siekia apie 136 kv. km, o nuo kranto jis bus apie 30 kilometrų atstumu. Abu jūrinio vėjo elektrinių parkai užtikrintų maždaug pusę dabartinio šalies elektros energijos poreikio.
Vieno konkurso nugalėtojas, kuris Baltijos jūroje vystys vėjo elektrinių parką, turėtų paaiškėti rugsėjo mėnesį. Šio projekto vystytojas turės atlikti visus reikalingus tyrimus, poveikio aplinkai vertinimą ir kitus reikalingus veiksmus parko vystymui. Taip pat konkurso nugalėtojas bus atsakingas už prisijungimą prie elektros perdavimo tinklų sausumoje ir už pagamintos elektros energijos sukeltą disbalansą.
Šiemet planuojama skelbti ir kitą konkursą jūros vėjo parko vystytojui atrinkti. Projekto vystymo parengiamiesiems darbams ir susijusios infrastruktūros įrengimui numatyta 11,54 mln. eurų. Ši suma finansuojama Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis. Parengiamuosius darbus įgyvendina Energetikos ministerija kartu su energijos perdavimo ir mainų įmonių grupe „EPSO-G“ ir Lietuvos energetikos agentūra.
– Jūrinio vėjo elektrinių projektai, kurie galia beveik prilygsta vienam Ignalinos atominės elektrinės reaktoriui, ne tik stiprina Lietuvos energetinę nepriklausomybę, tačiau kartu mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro importo. Iš vėjo pagaminta energija neteršia oro ir leidžia mažinti poveikį klimatui. Tad dedame tvirtus pamatus, kad Lietuva, kaip ir visa Europos Sąjunga, iki 2050 metų taptų klimatui neutralia ekonomika, – teigia D. Garbaliauskaitė.
Anot energetikos viceministrės, judant link šiemet numatyto dar vieno konkurso, dalis parengiamųjų darbų jau padaryta arba šiuo metu aktyviai vykdomi. Jau atlikti teritorijos, skirtos jūrinių vėjo elektrinių parko plėtrai, jūros dugno tyrimai, tęsiami vėjo greičių matavimai, rengiami teritorijų planavimo dokumentai, derinama poveikio aplinkai vertinimo ataskaita.
Nauda pajūrio regionui ir bendruomenėms
Jūrinio vėjo elektrinių parkai sukuria reikšmingą ekonominę naudą, numatytas ir vystytojų indėlis aplinkosaugai, bendruomenių veiklai.
Planuojama, kad atsinaujinančių energetikos projektų plėtra vienam jūros parkui pritrauks beveik 3 mlrd. eurų investicijų ir sukurs mažiausiai 1,3 tūkst. naujų darbo vietų. Ne mažiau nei 3 procentus parko statybos darbų turės atlikti mažos ir vidutinio dydžio įmonės.
Vyriausybės sprendimu, kiekvieno konkurso laimėtojas turės skirti ne mažiau kaip 5 mln. eurų sumą aplinkos apsaugos Lietuvos jūrinėje teritorijoje tikslams. Pastačius jūrinio vėjo elektrinių parkus, jų vystytojai bus įpareigoti kasmet pajūrio savivaldybių bendruomenėms skirti įmoką (vieną eurą už 1 MWh pagamintos elektros energijos). Preliminariais vertinimais, vienas jūrinio vėjo elektrinių parkas per metus pagamins iki 3 TWh elektros, o pajūrio bendruomenėms skiriama suma gali siekti maždaug 3 mln. eurų.
Baltijos jūroje – ambicingi planai
Statyti jūros vėjo elektrinių parkus pasiruošusios ir kitos su Baltijos jūra besiribojančios šalys.
Baltijos jūroje iki 2030 metų planuojama išvystyti 20 GW instaliuotosios galios vėjo elektrinių parkų. Tokios galios jūros vėjo elektrinių pagamintos elektros turėtų tenkinti 20 mln. namų ūkių elektros energijos poreikį. Šiuo metu Baltijos jūroje yra 2,8 GW jūrinio vėjo instaliuotosios galios. Didžioji dalis tokių atsinaujinančios energetikos projektų yra įgyvendinta Danijoje ir Vokietijoje.
Komentarai nepriimami.