„Geriausio vaiko draugo“ apdovanojimai įteikti dviem marijampoliečiams – Svajonei Rainienei ir Gabrieliui Kranauskui. S. Rainienė yra Marijampolės vaikų dienos centro „Rainos svajonės“ įkūrėja, o G. Kranauskas – šio centro savanoris. „Geriausio vaiko draugo“ apdovanojimai jau 17 metų įteikiami tiems, kurie savo sprendimais, darbais ir atsidavimu labiausiai prisideda prie mūsų šalies vaikų gerovės.
Kitoks Gabrielius
Gabrielius turi autizmo spektro sutrikimą, Aspergerio sindromą. 21 metų vaikinas kalba apie tai atvirai ir drąsiai. Pats sako, jog žmonės pastebi, kad jis kitoks. Kitokių gebėjimų nei daugelis.
Paklaustas apie gautą apdovanojimą prisipažino, kad jam buvo šokas. „Manau, kad yra daug vertesnių žmonių, juk aš tik šiemet pradėjau centre savanoriauti“, – sakė jis.
Mokykloje jam nebuvo paprasta. Nuo antros klasės buvo mokomas individualiai, mokykloje pedagogai dirbdavo su juo atskirai. Nors kai kurios pamokos būdavo ir su visa klase – anglų kalbos, biologijos ir informatikos, nes gerai sekėsi.
Gabrielius mėgsta paplepėti daugiau nei kiti, ypač apie vaizdo žaidimus, Japoniją ar animė – tai, kas jam patinka ir domina. Bet jaučia fobiją žuvims, nepakelia triukšmo, šurmulio. Tai jam sutrukdė ir dirbti pagal profesiją – padavėju-barmenu, ją įgijo Marijampolės profesinio rengimo centre.
Į „Rainas svajones“, kur renkasi raidos sutrikimų turintys vaikai, ateiti jam patarė mama. Vaikinui čia patinka, žada likti, nes smagu, o ir kitų planų kol kas neturi. Gabrielius vaikų dienos centre labai naudingas – jis ne tik padeda prižiūrėti vaikus, žaidžia su jais (ateina du kartus per savaitę ir dirba nemokamai), bet ir padeda atlikti kai ką kompiuteriu (tuoj kurs ir centro kalėdinį sveikinimą), nes čia – jo stiprybė, kaip ir anglų kalba, kuri padėjo jam susirasti daugybę internetinių draugų net JAV. Su jais bendrauja per videokanalą, kur žaidžia vaizdo žaidimus, publikuoja pačių nufilmuotus juokingus vaizdelius. Gabrielius sakė, kad mieste turi nedaug draugų, bet internete draugauja su jaunuoliais iš Floridos, Virdžinijos, Kalifornijos. „Man pasisekė su internetiniais draugais, tarp mūsų užsimezgusi stipri draugystė. Norėtųsi susitikti, bet nepigu keliauti į JAV“, – sako jis.
Tikras paradoksas, kad daug vaikų, lankančių „Rainas svajones“, kalba angliškai – ir tie, kurie nebendrauja net lietuviškai. Gabrielius sako, kad angliškai kalbėti lengviau, jis pats pradėjo nuo pirmos klasės, išmoko žiūrėdamas daug filmukų, žaisdamas vaizdo žaidimų konsule. Taip, pasak jo, greičiau išmoksti užsienio kalbą.
Specialiųjų poreikių turintieji lengviau susibendrauja, susiranda draugų virtualioje erdvėje. Internete visi draugai, ten ir santykius palaikyti daug lengviau, nes gali jausti laisviau. Beje, vaikai net ir su sunkia negalia (nekalbantys, nerašantys) paprastai lengvai perpranta technologijas.
Jaučiasi apdovanota avansu
Įdomu buvo stebėti, kaip pokalbio metu dienos centro įkūrėja S. Rainienė vis perklausdavo Gabrieliaus kokių dalykų, kuriuos jis, kaip autistas, išmano geriau.
Kai kurie centro vaikai nekalba, kiti gal nesugeba paaiškinti, ką jaučia. „Čia mokaisi kasdien, pamažu pripranti, imi suprasti jų signalus. Mūsų komanda jau susiklijavusi, čia dirba tie, kuriems rūpi ir įdomu. Galima jais pasitikėti, o tai svarbu. Manau, kad bet kas dirbti negalėtų. Žinių ir kompetencijų galima įgyti, bet to negana. Tiesiog turi rūpėti vaikai“, – sako S. Rainienė.
Paklausta apie apdovanojimą ji sakė, kad kandidatus nominacijoms galėjo siūlyti bet kas ir balsavimas buvo viešas. „Jaučiuosi apdovanojimą gavusi avansu. Nors darbas su vaikais užėmė didžiausią mano profesinio kelio dalį, bet mūsų centras mažas, kitų nominantų veiklos buvo daug didesnių mastų. Manau, mus pastebėjo už iniciatyvą ir drąsą, nes padarėme tai, ko kiti nesiėmė“, – sakė moteris.
Ji pabrėžė, kad tai – ir visos komandos nuopelnas. O dienos centre „Rainos svajonės“ dirba trys darbuotojos. Ketvirtas būsimas kineziterapeutas Dovydas ateina penktadieniais. Pasak S. Rainienės, vaikams svarbu, kad dirbtų vyrų. Kadangi autizmas paliečia beveik vien tik berniukus, jiems reikšmingas vyrų pavyzdys. Be nuolatinių darbuotojų, reguliariai lankosi ir dvi specialistės iš VšĮ „Slauga jums“, su kuria centras turi bendradarbiavimo sutartį.
Yra ir keli savanoriai, bet jų norėtųsi daugiau. Labai svarbu, kad savanoriai čia lankytųsi ilgesnį laiką, nes vaikams reikia priprasti.
Šiuo metu „Rainas svajones“ lanko 23 vaikai, kasdien ateina nuo 10 iki 15-os. Kadangi dienos centrą galima lankyti nuo 6 metų, priimami priešmokyklinukai ir mokyklinio amžiaus vaikai. Ateina jie po mokyklos, dienos centras veikia nuo 13 iki 18 val.
Raidos sutrikimų turintiems vaikams įkurtas dienos centras „Rainos svajonės“ sausį minės pirmas metines. Ta proga rėmėjus ir draugus pakvies į parodą, parodys, kaip nugyveno tuos metus, ką nuveikė, padėkos.
Į klausimą, kaip pati vertina tuos metus, S. Rainienė sako, kad pirmiausia atsirado aiškumo, nes jau susipažino su vaikais, o jie labai skirtingi. Vienas, pavyzdžiui, bendrauja tik savo sugalvotais gestais. Kiti nekalba, ko nors bijo, vengia, pavyzdžiui, liesti morkas… „Sudėtingiausia buvo susipažinti ir sujungti juos į bendras veiklas, nes pas mus yra ir įprastinės raidos vaikų. Kasdien yra iššūkis – pasiekti, kad visiems būtų gera kartu. Bet tas ir įdomu.“
Kaip dėl tų morkų? Gabrielius paaiškina, kad kai kurie produktai jiems neatrodo kaip maistas: nepatinka kvapas, vaizdas, tekstūra ir pan. Kartais pasiseka rasti išeitį: supjaustai morką ratukais ir paskatini dėti į taupyklę kaip monetas…
Vaikų pasaulis labai įdomus, stebina, kaip jie jį mato. O kas pasaulį mato teisingiau ir geriau? Ar tik tai teisinga, kaip daro daugelis? Štai kokie klausimai kyla matant šiuos vaikus.
Komentarai nepriimami.